„Žinau viską" jaunoji žurnalistė - ekspertė Sandra Dijokaitė
Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus šios šalies pavadinimą? Pica, makaronai, kava, Koliziejus, popiežius? Sąrašą galima sudaryti tikrai ilgą, kadangi net ten nepabuvojęs, tikrai esi girdėjęs gausybę gandų apie šią šalį.
Iš geografijos pamokų visi žinome, kad Italijos sostinė yra Roma. Tad šįkart apie ją. Romos oro uostas, pavadintas Fiumicino vardu, yra keletą kilometrų nuo miesto. Didesnis už Vilniaus oro uostą net kelis kartus, todėl jame lengvai galima pasiklysti, kol atrandi bagažą ar bandai registruotis skrydžiui.
Norint pasiekti miestą iš oro uosto tiek turistai, tiek vietiniai gyventojai dažniausiai renkasi traukinį. Transporto kainos ten nėra didelės, už kelionę traukiniu gali tikėtis mokėti apie 11 eurų. Mieste transporto kainos taip pat nesikandžioja, netgi pavertus kainas į lietuviškus litus, supranti, kad mokėti 1 eurą (3.50 Lt) už autobuso bilietėlį tikrai negaila. Traukinių stotis (Termini) buvo vos už poros žingsnių nuo viešbučio. Nors viešbutis buvo Bed&Breakfast tipo, tačiau labai jaukus. Labiausiai apsimoka užsisakyti tokio tipo viešbutį, kadangi kaina nėra didelė - tik 5 eurai (vienai nakčiai) už lovą ir pusryčius. O jeigu susibičiuliauji su šeimininkais, jie už papildomus porą eurą gali pagaminti ir vakarienę, jei norisi sutaupyti ir nevalgyti kavinėse.
Kalbant apie lankytinas vietas mieste, patartina viską ištyrinėti einant pėsčiomis, kadangi architektūriniai stebuklai taip įkomponuoti tarp namų, kad nuolatos prieš akis išdygsta netikėtai, o kartais reikia paklaidžioti ratais siaurose gatvelėse, kol atrandi žemėlapyje pavaizduotą objektą.
Architektūriniai šedevrai tikrai negali būti skirstomi į vertus ir nevertus pamatyti. Privaloma pamatyti kiekvieną baziliką, bažnyčią, monumentą ar kitus pastatus. Kadangi atstumai nėra dideli, ir nejučiomis gali nukeliauti netgi į kitą Romos galą, patartina turėti žemėlapį. Juos nemokamai dalina beveik kiekvienas viešbutis, kuriuose labai aiškiai galima rasti sužymėtus netgi smulkesnius lankytinus objektus.
Jeigu mėgaujiesi tingesnėmis atostogomis ir nenori vaikščioti skersai ir išilgai viso miesto, privalai aplankyti bent kelias vietas, kad galėtum neraudonuodamas girtis jog buvai Romoje, tokias kaip Trevi fontanas, Panteonas, Koliziejus. Taip pat verta ne tik praeiti, bet ir užsukti apžiūrėti bažnyčių vidaus, kadangi jos puošnumu tikrai lenkia Lietuvos bažnyčias.
Būnant Romoje tiesiog privalu užsukti ir aplankyti kitą, labai mažytę, bet nepriklausomą valstybę, Vatikaną. Kiekvienas (tiek tikintis, tiek netikintis) žino, kas yra Šventojo Petro bazilika bei Vatikano muziejus. Žymioji bazilika - tai nepaprasto grožio, sielą suvirpinantis statinys. Įėjus į vidų jaučiama ypatinga karma. Jei ne kiekvienas, tai tikrai kas antras turistas ten pats gali pasišventinti norimą medalioną, paveikslėlį ar kitą brangų daiktą švęstu vandeniu. Kalbant apie muziejų - tai tikras meno ir mokslo lopšys. Apeiti jį užtrunka kelias valandas ir galiausiai išėjęs supranti, kad mielai eitum dar. Dar vienas statinys, kurį verta ir netgi būtina pamatyti - tai Siksto koplyčia, kurioje kardinolų kolegija išrenka naują popiežių. Tuomet bene žymiausia vieta laukiant juodų ar baltų dūmų pasirodymo tampa Šventojo Petro aikštė.
Roma - tai ne vien architektūra. Ją sudaro ir mažytės smulkmenos, tokios kaip gatvėse augantys apelsinai ar citrinos, burnoje tirpstančios picos, įvairiausios rūšys makaronų (beje, italai nevartoja pomidorų padažo nei su makaronais, nei su picomis), labai skani kava, tiesiog užburiančiai nuoširdžios šypsenos ir nuolat kartojamas „ciao". Nesvarbu, kas tai būtų - ar suvenyrų pardavėjas, ar oro uosto pareigūnas, ar prižiūrėtojas muziejuje - visi nusišypso, pasisveikina, paklausia, ar gali padėti, o jei pats juos užkalbini, gali papasakoti visokiausių netikėtų istorijų.
Vietiniai italai labai draugiški žmonės, jie noriai domisi, iš kur atvykai. Lietuvos vardas jiems sako tik tiek, kad mes esame kažkur prie Rusijos, daugiau detalių jie nelabai žino. Labiausiai užburia tai, kad ten visi mandagūs, pakantūs vieni kitiems, pasiruošę padėti ištikus bėdai. Posakio „Kaimynas džiaugiasi, jei tavo tvartas dega" tikrai italams nepritaikysi. Verta paminėti, kad gandas, jog italai neatsispiria šviesiaplaukėms ir jiems rodo didesnį dėmesį - yra tiesa.
Kalbant apie maisto ar rūbų kainas, jos, kaip ir transporto kainos, nesikandžioja žinant, kad ten pragyvenimo lygis geresnis nei Lietuvoje. Populiariausios ir labai gerai žinomos pasaulyje prekės, tokios kaip kava ir vynas, yra ženkliai pigiau parduodamos nei bet kurioje importuojančioje šalyje. Rūbai, panašiai kaip ir Lietuvoje, turguose parduodami pigiau.
Verta paminėti ir tai, kad Italija labai spalvinga šalis. Jos Pietūs ir Šiaurė labai skirtingi, o sostinė tikrai neatspindi, kokia yra visa šalis. Įdomiausia, kad kiekvienas ten pabuvojęs tikrai negrįžta abejingas. Visi parsiveža bent dalelę Italijos su savimi ir kiekvienas skirtingai gali atsakyti į klausimą, kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus jos vardą.
Praktinė informacija apie Italiją: http://www.eurodesk.lt/keliauk/country/79
„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
