Šaltą ir žvarbų ketvirtadienio vakarą klaipėdiečius į koncertų salę pakvietė dviejų muzikos profesionalų Petro Geniušo (fortepijonas) ir Liudo Mockūno (saksofonas) koncertinė programa „Jūra miške". Tai polistilistinė improvizacija, kuri paremta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Broniaus Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Juliaus Andrejevo kūrinių motyvais. Šie motyvai - tarsi atspirties taškas, kuriuo remdamiesi atlikėjai tęsė savo improvizacijas.
Nepabūgę šalto žiemos vakaro, į Klaipėdos koncertų salę rinkosi instrumentinės muzikos mylėtojai. Pasiklausyti puikių atlikėjų atėjo įvairaus amžiaus publika: nuo mažųjų muzikos mylėtojų iki solidaus amžiaus klausytojų. Koncerto pradžia privertė visus surimtėti. Vos tik pasisveikinęs, P. Geniušas visų, esančių salėje, paprašė tylos minute pagerbti mirusį jo tėtį, lietuvių pianistą, dirigentą, pedagogą Rimą Geniušą.
Tačiau liūdesio tą vakarą nebuvo. Koncerto pradžioje pianistas pranešė intriguojančią žinią, kad vakaro programa bus įrašoma. „Jeigu viskas pavyks sklandžiai, pasirodys kompaktinė plokštelė" - sakė P. Geniušas.
Koncerto pristatytame buvo pasakyta, kad improvizacijos metu bus neriama į subjektyvių muzikinių asociacijų „jūrą". Taigi kiekvienas klausytojas individualiai galėjo pasinerti savo vaizdinių pasaulyje ir stebėti „jūrą" savaip. Pirmieji L. Mockūno saksofono garsai „panardino" klausytojus į „jūrą", kurioje plaukioja laivai. Koncerto metu „jūra" buvo įvairi: rami, iš kurios kartais prasiverždavo didžiulės „bangos", o kartais kildavo net „audra".
Atlikėjai stebino klausytojus garsų įvairove, buvo galima išgirsti dar negirdėtus saksofono garsus, kurie kartais priminė klykiančias žuvėdras, o kartais - mušamųjų instrumentų garsus. Ir patys muzikantai buvo pasinėrę į „jūros" gelmes. Grojo ne tik jų rankos, bet ir visas kūnas. Savo improvizacijomis ir jų atlikimu P. Geniušas ir L. Mockūnas prikaustė žiūrovus prie kėdžių, kurie sėdėjo sulaikę kvėpavimą iki paskutinės natos. Ir kai profesorius tarė: „Jūs klausėte fantastiškai. Įrašas turbūt pavyko", žiūrovai padovanojo atlikėjams savo šypsenas, šūksnius ir aplodismentus.
Atlikėjams nulipus nuo scenos, publikos ovacijos netilo. Jie pasikvietė atlikėjus ir sulaukė dar keleto kūrinių. Kaip sakė pats Petras, antroji koncerto dalis bus „amerikoniška". Klausytojai susipažino su kitokia kūrinių stilistika ir skambesiu. Žvelgiant į pianistą, atrodė lyg jo rankos nieko nedaro, tik lengvu judesiu glosto klaviatūrą, bet garsai sklido greitais tempais bei skambėjo įvairiomis spalvomis. Saksofono meistras Liudas pademonstravo ne tik puikią improvizaciją, įvairiausius saksofono skambesius, įprastą saksofoną, bet ir kitokią jo rūšį.
Klausytojai, sėdėję salėje, pamiršo laiko tėkmę ir metų laiką. „Jūra", primenanti saulėtą ir karštą vasarą, suteikė klaipėdiečiams šiltą ir jaukų vakarą, muzikos garsų apsuptyje.
