Ar gali žmogus žydėti, kai ateina jo gyvenimo ruduo? Gali. Tai akivaizdžiai patvirtina Tytuvėnų moterys, susibūrusios į buvusių mokytojų (ir ne tik) klubą „Rasakila". Penktadienį šio klubo vadovė poetė T. Rimulaitytė ir jos bendramintės į Tytuvėnų regioninio parko direkcijos salę pasikvietė daug bičiulių iš viso Kelmės rajono - literatų, kultūros administratorių, tiesiog savo draugų. Visus besirenkančius pakylėjo, sužavėjo ir šventiškai nuteikė unikaliais, tarsi iš kokios parodos nukabintais lino rūbais pasipuošusios, lietuvių tautinio kostiumo akcentus sau prisitaikiusios klubo narės.
Linas ne šiaip sau papuošė rasakilietes. Jos surengė šventinę popietę „Nužydėjo linai". Teminis renginys skirtas ne tik mūsų rajone pasiliekančio praeityje lino gyvenimui apdainuoti. Kažkada didelės pagarbos nusipelniusio ir dabar karštą vasaros dieną neužmirštamo bei kiekvieno lietuvio stalą paįvairinančio ir papuošiančio augalo kelią nuo sėklos iki drobulės ar gardaus valgio nušvietė popietę vedusi bibliotekininkė D. Galbuogienė.
Renginys prasidėjo Tytuvėnų kultūros centro jaunimo šokių kolektyvo pasirodymu. Vadovės H. Barkauskienės sukurtos kompozicijos alsavo tautiškumu ir meile gimtajam kraštui. Toliau į scenarijų įsipynė „Rasakilos" atliekamos dainos, liaudies žaidimai, skirti vis tam pačiam šventės kaltininkui linui. Šmaikštuolė D. Molotokienė pažėrė ne tik liaudies patarlių ir priežodžių, bet įvairiomis istorijomis linksmino šventės dalyvius.
Kelmės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus atstovės J. Gaubšienės padėka renginio sumanytojai T. Rimulaitytei bei jos bičiulėms tarsi atskyrė antrąją renginio dalį. Viešnia pasidžiaugė šaunia moterų veikla, pabrėždama, kad gyvenimas yra ne tos dienos, kurios praėjo, o tos, kurios išliko atminty. Ji atvėrė kelią kitiems literatams, perskaičiusi pluoštelį eilėraščių. Poezijos posmų iš savo kūrybos aruodų visiems susirinkusiems pabėrė ir Vyt. Šimkūnas, I. Bumblauskienė, V. Gulbinas, J. Butkienė, B. Volskytė, J. Šimkienė, L. Kelpšienė, E. Stankus. Pastarasis kūrybingas žmogus čia pat su jautria aliuzija į sutuoktinės atminimą surikiavo eilutes apie žydinčius linus.
Šventėje dalyvavęs miestelio seniūnas R. Čerkauskas pasidžiaugė, kad „Rasakila" susibūrė be raginimo, iš širdies ir pavadino senjoras bendruomenės perlais. Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė N. Saimininkienė sveikino klubo veiklą ir sakė, kad linais pasipuošusios moterys yra tikros sidabrinės Tytuvėnų damos. Visuomenei oficialią darbo duoklę atidavusios rasakilietės viso renginio metu atrodė lyg jaunos merginos po linarūtės, sveikai paraudusiais skruostais, spindinčiomis akimis, tarsi visą laiką įkvėptos ne tik dainos: „Linelį raunu ne viena" žodžių...
Popietė baigėsi trumpu bičiulių pasisėdėjimu prie kavos ar arbatos puodelio, o tarp vaišių populiari buvo D. Radavičienės kepta duona, kurios svečiai ragavo su sėmenimis. Norisi palinkėti „Rasakilos" moterims, kad neužgestų optimizmas, kad palaikytų artimieji, bičiuliai bei valdininkai, kad „drobulių pilnos skrynios" - gyvenimiška patirtis, nuskaidrinta tikrų jausmų - būtų įvairiais būdais skleidžiama ir džiugintų bei skatintų veikti visus jaunus bei senus Tytuvėnų bendruomenės žmones.
Bronislava Buchienė. Autorės nuotraukos.
