„Įkalinti“ užvaldė Klaipėdą ir pritraukė žiūrovų dėmesį taip, jog laikas nebeegzistavo.
Švyturio menų doke, Klaipėdoje, vykusi Eglės Kazickaitės spektaklio „Įkalinti“ premjera nenuėjo perniek, žiūrovai liko nuščiuvę ir kartais netgi nebetramdė emocijų, kurias sukėlė spektaklis ir įspūdinga aktorių vaidyba.
Nors iš gatvės ataidintys muzikos dienos ritmai girdėjosi Švyturio menų doke, tai netrukdė aktoriams atskleisti savo profesionalumo, o žiūrovams stebėti pasirodymo. Žinoma, žmonių susirinko mažiau nei tikėtasi, bet artėjant vasarai uostamiestyje renginių tik daugėja, o šį savaitgalį jų būta ypač daug.
Spektaklis „Įkalinti“ pastatytais žymaus JAV XX amžiaus dramaturgo Eugene O‘Neillo trilogijos „Elektrai skirta gedėti“ motyvais. Kurioje graikų poeto Eischilo mitas „Orestėja“ yra perkeliamas į XX a. Ameriką ir aprašomas E. O‘Neillo „Elektrai skirta gedėti“. Trilogijoje pasakojama froidiškai patologiška Menonų šeimos tragedija, išryškinamas Edipo kompleksas, svarbi ir nenugalima kova su likimu, kuriam vis dėlto nepasipriešinsi. Tai lyg žaidimas užburtame rate, kur svarbiausia atkeršyti už nusikaltimą, veiksmas reikalauja atoveiksmio, o tai ir verčia dirbti amžinąjį variklį ir įtraukia žiūrovus į šį žiaurų likimo žaidimą.
Spektaklyje dekoracijomis buvo ypač aiškiai parodomi ryšiai tarp šeimos, likimas – it užburtas ratas (kvadratas), nuo kurio jokiais būdais nepabėgsi. Aktorių vaidyba – įspūdinga. Visas froidiškumas, patologiškumas atskleidžiamas per vaidybą. Greta Kazlauskaitė įkūnijo Vini (Laviniją Menon), Kristiną Menon įkūnijo Agnė Stalaučinskytė, o Gediminas Rimeika atliko du vaidmenis, tai Ezros Menono ir Orino Menono. Visi jie puikiai atskleidė tiek individualų spektaklio veikėjų tragiškumą, visinę kovą tarp tiesos ir melo, tiek bendrą tragišką šeimos likimą. Istorijos pateikimas žavėjo ir stulbino netikėtumais, kuomet veikėjams meluojant tiesa tiesiog veržiasi iš jų, nes kaip bebūtų, amžinai meluoti neįmanoma.
Žmogus, siekdamas įvykdyti bausmę kitam už padarytą nusikaltimą, yra priverstas pats nusikalsti.
Spektaklio personažai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, iš prigimties ambivalentiškos asmenybės, susiduria su savo demoniškais troškimais, kurie ir neleidžia nutrūkti tragedijos vyksmui. Sąmonė ir pasąmonė čia susilieja į vientisą realybę, kurioje nebeatskiri tikrovės nuo savo sąžinės ar troškimų iliuzijų, baimės sukeltų haliucinacijų. Visa tai įtraukia žiūrovus ir kartais, rodos, ir jie yra dalis scenoje vyksiančio žaidimo. Čia prisideda ir didžiulė Menų doko erdvė, kuri nėra labai ypatingai atskirta nuo žiūrovų. Dėl šios priežasties spektaklis yra visai arti, ribos tarp teatro ir gyvenimo nebelieka, o tai padeda žiūrovui stipriau išgyventi katarsį.
Režisierė, Eglė Kazickaitė teigė, jog idėja sukurti spektaklį pagal trilogiją „Elektrai skirta gedėti“ kilo jau pirmame kurse, o pats kūrybinis procesas truko gana ilgai, net 9 mėnesius. Darbas vyko įdomiai: visi įsitraukė į kūrybinį procesą ir todėl „Įkalinti“ yra brandus darbas, sulaukęs teatro gerbėjų aplodismentų ir pagyrų.
Ievos Liškevičiūtės nuotraukos.
