„Taip ir daro tave, lietuvi, daina svajotoju...“ (Vaižgantas)

[caption id="attachment_3225" align="alignnone" width="540" caption="Andriaus Ufarto/BFL nuotr."] [/caption] Jau labai seniai yra žinoma, kad lietuviai yra daininga tauta. Lietuviai dainuodavo ir vis dar dainuoja įvairiausias dainas, kurios džiugina daugelio iš mūsų širdis. Daina - tai ne tik žodžiai turintys melodiją, bet ir sielos atgaiva. Ji suteikia mums ramybę ir net atpalaiduoja po įtemptos darbo dienos. Juk yra net specialios muzikos terapijos, kurios ramina nervus. Daina lietuviai išreikšdavo savo išgyvenimus, vargus, svajones ir panašiai. Senovėje lietuviai dainuodavo kai dirbdavo laukuose, grėbdami šieną ar pjaudami rugius. Daina jiems padėdavo greičiau nudirbti visus užsibrėžtus dienos darbus bei dirbant ne taip pavargdavo. Taip pat dainuodavo ilgais žiemos vakarais, kai dar nebuvo nei televizorių, nei kompiuterių. Žmonės dainuodavo tiesiog, kad vakaras neatrodytų toks niūrus ir šaltas. Žinoma, nereikia pamiršti gražiųjų šventinių dainų, kurias dainuodavo per kalendorines šventes, įvairias apeigas ar šeimos šventes. Turbūt labiausiai jaudinančios lietuvių liaudies dainos - tai vestuvinės dainos. Kiek aš esu girdėjusi, vestuvinės dainos skamba graudžiai, bet suteikia labai daug emocijų. Atrodo, kad jos labai liūdnos, nes seniau buvo sunku mergelei palikti gimtuosius namus ir keliauti į kitus namus, jau ne pas mamą, o pas anytą ir ten dirbti įvairius darbus, kuriuos iki tol dirbdavo savuose namuose. Bet visai nesvarbu, kokio pobūdžio skambėjo dainos. Svarbu tai, kad jos įtraukdavo labai didelį būrį žmonių. Susirinkę ne tik dainuodavo, bet ir klausydamiesi svajodavo ir mintimis nusikeldavo kažkur kitur. Kaip ir poetas Vaižgantas yra pasakęs: „Darosi tau ramu gyventi, miela džiaugtis dienos šviesa, nors iš lietuviškos giesmės randas tau lietuviškos melancholijos, ir tau ima darytis kažko ilgu. Taip ir daro tave, lietuvi, daina svajotoju...“ Dainos priversdavo žmogų susimąstyti apie išgyventus ir vis dar laukiamus vargus. Dainuokime ir nepamirškime šio meno, nes daina yra visagalė sielos draugė, kuri padės mums daugelyje gyvenimo situacijų, ji nuneš mus ten, kur visi žmonės geri. Tik daina gali nuraminti verkiantį vaiką ir tik ji gali leisti bent trumpam pailsėti. Tad, manau, kad prasmingi dainos žodžiai turi skambėti kiekvieno tikro lietuvio lūpose ir širdyje.