Vos perskaičiusi filmo pavadinimą, buvau lengvai šokiruota – na, ir kas per drąsuolis sumąstė perfrazuoti krikščioniškajai bendruomenei puikiai žinomą maldą? Ogi tai narsuolė – prancūzų režisierė Julie Bertucelli. Šiame kinomatografijos šedevre vaidmenis atliko ir tokie žymūs aktoriai kaip Morgana Davies, Tomas Russelas bei kiti.
Kino salėje – vos kelios užpildytos vietos, nors penktadienį (balandžio 1 -ąją dieną) vyko filmo premjera. Prigesus šviesoms, ekrane pasirodo ramus, jaukus, svajingas amerikietiško kaimo peizažas. Šioje aplinkoje plėtojamas visas filmo siužetas. Žmogus tarsi susilieja su gamta, tačiau kartu pajunta jos galią, didybę.
Filmo epicentre – vyro, šeimos tėvo mirtis ir jo tolimesnis gyvenimas persikūnijus į medį. Toks jo persikūnijimas gali būti siejamas su panteistine pasaulėžiūra. Skaudi vyro mirtis sukrėtė visą šeimą – žmoną, kuri po vyro mirties pasinėrė į gilią depresiją, bei 4 vaikus. Tačiau labiausiai – mažą, vos aštuonerių metų mergaitę Simoną. Kiekvieną dieną mažoji bėga prie medžio, glaudžiasi, šnekasi lyg su gyvu žmogumi, šiuo atveju – savo tėvu.
Medis, kuriame įsikūnijo jauno vyro siela – milžiniškas ir vis besiplečiantis. Jo šakos ima trukdyti gyvenamiesiems namams, griauna visa, kas aplinkui. Taigi priimamas sprendimas jį nupjauti. Tačiau kaip su šia netektimi susitaikys mažoji Simona? Palikime mažą intrigą.
Dar viena svarbi siužetinė linija – moters, likusios našle su keturiais vaikais gyvenimas. Po vyro mirties moteris itin apsileido, nebesirūpino nei savimi, nei savo atžalomis, puolė į gilią depresiją, refleksiją. Ar pavyks jai atsitiesti? Kaip ji pakeis savo gyvenimą?
Filmas „Tėve mūsų, kuris esi medyje“ pastatytas pagal Judy Pascoe romaną. Juosta sulaukė teigiamų kino kritikų vertinimų Kanų festivalyje bei audringų žiūrovų ovacijų.
Taigi, jei norite puikiai praleisti vakarą ir pamatyti neeilinį, susimąstyti verčiantį filmą, šis – kaip tik jums.
