Trileris, kurį susukęs greičiausiai didžiuotųsi ne tik antraštėje minėtas filmų režisierius. Trileris, kurį žiūrint be garso, jis pasirodytų nuobodus. Trileris, kuris kiekvienam žiūrėjusiam paliks sunkiai nuspėjamo, intriguojančio ir netikėto filmo įspūdį. Ir nors čia nėra įspūdingų kaskadininkų triukų, specialiųjų efektų ar dar kokių nors naujausių technologijų apraiškų, „Palaidotas gyvas“ turi savų pliusų.
Visų pirma, tai – trileris. Anot vieno didžiausių filmų aprašymų portalų, tai dar ir mistinis filmas bei drama. Nors iki mistinio filmo gal kiek ir trūksta, tačiau trilerio ir dramos vardus filmas pateisina visu šimtu procentų.
Kas įdomiausia, kad šis kinas buvo nufilmuotas palyginti paprastai, be jokių įmantrių scenų ir dekoracijų. Tačiau Rodrigo Cortes (režisierius) ir Chris Sparling (scenarijaus autorius) nenuspėjamo filmo įspūdį sugebėjo sukurti pasinaudodamas geru siužetu ir puikiu scenarijumi. Šie du dalykai – nuostabūs. Kai filme nėra stulbinančio vaizdo, jį gelbėja garsas. O šįkart veikėjų dialogai gerokai nustelbė ne itin įmantrias vaizdo scenas.
Trumpai tariant, „Palaidotas gyvas“ („Buried“) skirtas žiūrovui, kuriam paprasti trileriai jau atsibodo. Ir tam, kuriam trileris gali apsieiti be šaudymo, bėgimo ir automobilių. Ir tam, kuris nori pamatyti kai ką neįprasto. Ir ypač netikėto.
