Skubame, lekiame, nebesvarbu, kokios muzikos klausomės, ką žiūrime. Tik ar ilgai apsimetame laimingais prikimšti ,,muilo operų". Kaip teatralei teko keliauti po įvairius šalies kampelius ir buvo įdomu, kaip festivalis vyks Anykščių rajono miestelyje – Troškūnuose. Birželio 11- 12 dienomis čia vyko vaikų ir jaunimo Meno terapijos ir kūrybinių improvizacijų stovykla – feativalis ,,Troškimai".
Festivalyje dalyvavo Ukmergės, Jurbarko, Panevėžio,Rokiškio,Troškūnų vaikų ir jaunimo teatrai su spektaklių premjeromis.Gyva muzika, kas būdinga visam festivaliui,džiugino Subačiaus jaunimo gitaristų ansamblis. Linksmųjų pertraukėlių metu klausytasi dainų, ilsėtis neleido mokyklos šokių kolektyvas ,,Jaunimėlis".O Bernardinų vienuolyno kieme, vadovaujant P.Žiukui, miestelis skendo nuostabiuose džiazo garsuose. Troškūnų Švč.Trejybės bažnyčioje koncertavo Lietuvos nacionalinės premijos lauretas ,,Čiurlionio kvartetas". Neišdildomą įspūdį paliko Vilniaus teatro grupės ,,Šeštasis pojūtis" spektaklis - performansas ,,Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams". Žmonės, kuriems buvo užrištos akys, paniro tarsi į medicaciją, kur seka istorija po istorijos, skamba įvairiausių gyvūnų balsai ir kvepia saldžiu nektaru... Žvilgsnį prikaustė į dangų leidžiami žibintai, lyg mažos žvaigždelės su svajonėmis ir viltimis... Tai, kas tikra, suvirpina sielą. Dienos atradimas tapo pažintis su Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos teatro garso operatore Viktorija Gončarova. Paklausiau jos keletos klausymų:
Yra trys vertybės: šeima, meilė ir draugai. Ir kurią iš šių vertybių pasirinktum?
Viktorija: Iš šių vertybių pasirinkčiau laisvę (juokiasi). Laisvė – gero pasauliui noras, pagalba savo noru. Labai vertinu ir draugus.Idealus draugas – žmogus šuns charakteriu. Todėl, kad šunys ištikimi, visiškai atsidavę vienam žmogui, kuris juo rūpinasi. Draugai – svarbus dalykas, na o šeima? Aš šeimą laikyčiau draugais. Mailė – gerumas visiems. Žmogus turi turėti visus šiuos dalykus, kad būtų geras žmogus.
Šiandien susitikome teatrų festivalyje ,,Troškimai". Kaip tu manai, teatras – vertybė? Ką tau reiškia teatras?
Viktorija: Gerbiu aktorius, kurie ateina į sceną, įsijaučia į vaidmenis pamiršę savo gyvenimą. Aš su teatru draugauju nuo penktos klasės, dabar esu vienuoliktokė, tris metus, kiek statom spektaklį, esu garso operatorė. Pati į sceną nelipu, labai nemėgstu vaidybos gyvenime ir realybėje vaidinančių žmonių. Jie sako esantys geri tik siekdami sau naudos.Man patinka žiūrėti spektaklius, bet vėliau tu vistiek suvoki, kad visa tai netikra.
Visgi jau baigus pokalbį mergina sakė teatrą mylinti tuo atveju, kai jaunimas vaidindamas, išreiškia save, auga kaip asmenybė. Pastebima ir tai, kad teatralai visada drąsiau eina į sceną, pamiršta jaudulį ir moka būti tuo, ko reikia tam tikrą akimirką.
Kitą dieną Troškūnų kultūros centre režisierė Jolanta Pupkienė miniai teatralų rinko drabužėlius, ir kokių vėliau tik nebuvo gyvųjų paveikslų: paršiukai, viršaitis su žmona, piemenaitės,žydas ir barsdaskutys... Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija dar atliko poetinę kompoziciją ,,Mano broli, girdi...",,Troškimai 2011" šventės uždarymas vyko Troškūnų Bernardinų vienuolyno kieme, koncertavo Utenos rajono Užpalių jaunimo kanklininkų ansamblis ,,Pasagėlė". Jolanta Pupkienė žavėjosi kolektyvais, besidarbuojančiais mažuose miesteliuose, įteikė dalyviams padėkas.
,,Troškimai" – Meno terapijos festivalis. Pritariu Vilniaus teatro studijos ,,Aš esu" vadovei: nesuvaidintos emocijos, širdies šiluma ir nuoširdumas – šio festivalio vinis, juk visiems ,,čia taip gera sugrįžti". Tikrumas ir darbų įvertinimas suteikia džiaugsmo. Nuostabu, kad mažas miestelis bent dviems dienoms tapo meno meka.
