Visą šeštadienį legendinę miesto kultūrinę erdvę „Kablys“ buvo okupavęs muzikos, judesio ir veiklų festivalis „Judesy“.
Aktyvaus laisvalaikio ir atvirumo pasaulio įvairovei gijomis nutiestas renginys susirinkusiems pateikė itin plačią veiklų ir vaizdinių arsenalą: kūno galimybes demonstravo, pranešimus skaitė ir prisijungti kvietė parkūro „MamGrow“, braziliškojo šokio-kovos meno capoeiros atstovai iš „Ficag.lt“, gatvės gimnastikos komanda „Project Mayhem“, Bujinkan kovos menus pristatatė Andrius Zaidovas.
Pasakojusi apie laipiojimo meną ir keliones į kalnus „Montis Magia“ komanda pasiūlė visiems susidomėjusiems išbandyti save prie alpinizmo sienos. Vakarinėje programos dalyje šokių aikštelę užkariavusi „Lindyhop.lt“ komanda mokė susidomėjusius šio retro šokio judesių. Kvapą gniaužiantį reginį pateikė juosta vaikščiojusios slaklainingo komandos iš Vilniaus ir Kauno.
Panorę atsipūsti galėjo stebėti kelionių tematikos filmus ir judesį fiksuojančias fotografijų parodas. Gausybė renginių, pristatymų ir pranešimų patenkino net ir pačio smalsiausio lankytojo lūkesčius.
Nemažai susidomėjimo ir aistrų sukėlė www.expedicija.lt organizuota lipimo dėžėmis rungtis, kai kurie nepabūgę aukščio dalyviai net po kelis kartus bandė savo laimę šioje rungtyje.
Nuo 20 valandos iki pat vidurnakčio aktyvių dirbtuvių zonoje vyko renginio vizitine kortele tampančios „kulšių kovos“. Lenktyniauti minant 400 metrų distanciją dalyvius akino pagrindinis prizas – paskraidymo parasparniu seansas. Varžybose dalyvavo veik 70 vaikinų ir kiek per 60 merginų.
Prieš pat vakarinę dalį koncerto organizatoriai išvardino grosiančius kolektyvus. Nustebino ne tik tai, kad nebuvo paminėtas iš egzotiškojo Mauricijaus turėjęs atvykti „Maxi“ bei dar keletas kolektyvo, o tai, kad apskritai nebuvo įvardintos jokios festivalio programoje įrašytų, bet nepasirodžiusių kolektyvų nepasirodymo muzikinėje scenoje priežastys.
Lygiai 20 valandą turėjosi prasidėti muzikinė programos dalis vėlavo beveik pusvalandį. Pirmieji į sceną žengė jau bene šešerius metus kuriantis, tačiau vis tiek labai jaunas kolektyvas „Such'A'Trip“, klausytojams pateikęs ne tik pluoštą kokybiškų melodijų, bet ir pašildęs fakyro šou. Džiugina, jog šis penketukas jau yra išplėtojęs savitą dainų atlikimo manierą, tačiau kiek liūdina dainų skambesio vienodumas – iš grupės atlikto dainų repertuaro, kuriame absoliučiai vyravo angliškos dainos, tikrai išsiskyrė tik prieš porą metų melomanų dėmesį atkreipusi „Ten toli“, šiuo kol kas ryškiausiu įspaudu Lietuvos muzikos scenoje grupė klausytojus dar kartą pamalonino iškviesta bisui. Kiti koncertavę kolektyvai prašymų pakartoti arba negirdėjo arba į juos neatsiliepė. Bet kokiu atveju – viskas šiems jaunuoliams vis dar prieš akis.
Iš melancholiškų melodijų snaudulio publiką prikėlė niekados vienodų koncertų neatliekantys, tačiau iš esmės labai savo susikurto koncertinio formato besilaikantys free-staileriai „Jama & W“. Vyrukai, kuriems visai tiktų „kaip diena taip naujiena“ etiketė. Nevaržomomis improvizacijomis garsėjantys atlikėjai paprašę publikos pateikti daiktus, kuriuos būtų galima surimuoti savo repo etiuduose... sulaukė sportinio batelio. „Dar net nepradėjom, o jau šokat iš kedų“,- skolingas už akibrokštą neliko aštrialiežuvis Rokas „Jama“ Grajauskas. Įdomu tai, kad jo brolis Dovydas dieną prieš renginį rūpinosi perkusijų skambesiu Knygų mugėje vykusiame tėvo Gintaro grupės „Kontrabanda“ koncerte. Bent porai dienų kūrybingieji Grajauskai iš Klaipėdos „paėmė“ Vilnių. „Jama & W“ pasirodyme buvo ir ryškesnių staigmenų. Teigiantys, kad nesenai pradėjo patys rašyti dainas vaikinai atliko ir vieną autorinę dainą. Tenka pripažinti, kad kūrinys nelabai „įsipaišė“ į bendrą pasirodymo specifiką.
Prasidėjus praėjusio amžiaus ketvirtame ir penktame dešimtmečiuose šokių aikšteles valdžiusio lindihopo kultūrą pristatančio kolektyvo „Rhytm Junkies“ pasirodymui scenos prieigas užplūdo ne tik mažorinės nuotaikos, bet ir visas tuntas tematiškai pasipuošusių šokėjų.
Visai kas kita buvo klezmerių muzikos tradicijas puoselėjantis dvyliktukas iš sostinės „Banda dzeta“. Ugningi balkaniški ir tuo pačiu tipines vestuvių šventimui skirtų klezmerių struktūrą išsaugoję ritmai turbūt ne vieną atėjusį paklausyti šio kolektyvo veik valandai nukėlė į Emiro Kusturicos filmų pasaulį. Atmosferą tik kaitino į melodijų puokštę įpinami lietuvių folkloro dainų motyvai. Atskiro paminėjimo nusipelnė grupės subūrėjas ir siela Justinas Važnevičius. Visiškai nenustebau sužinojęs, kad į šio atlikėjo muzikinių pareigų arealą išsitenka ir dirigento amplua – nedažnai išvysi tokį charizmos ir tokiam dideliui kolektyvui tiesiog būtino sveiko diktatoriškumo derinį.
Kažkodėl prisiminiau vieną iš didžiųjų praėjusių amžiaus dirigentų Wilhelm Furtwängler‘į, apie kurį buvo kalbama, kad šis žmogus tiesiog dreba nuo savo vidinės muzikos, užtekdavo maestro įeiti į repetuojančią auditoriją ir vien jo buvimo paveikti atlikėjai pradėdavo groti geriau. Legendos legendomis, bet itin ekspresyvus ir audringų ovacijų sulaukęs „Banda dzeta“ pasirodymas buvo neabejotina renginio kulminacija, po kurio, deja, įvyko staigus kokybinis krytis. Šiuo atveju, tikrai nesuprantu, kodėl reikėjo sukeisti vietomis šio ir „Yoko mono“ pasirodymus. Taip, DJ Mamanios ir būgnininko Josho McClungo tandemas negailėdami savęs sugrojo kokybišką setą, bet nepateikė nieko, ko iš jų nebuvo galima tikėtis. Paskutiniuosius išbyrėjusios publikos likučius susirankiojo prieš pasirodymą „Kulšių kovų“ muzikinį foną moderavęs „Justicious“. Žiūrėdamas į mikrofonus nusukinėjančius renginio organizatorius supratau, kad vakaras buvo baigtas.
Aleksandras RIMDŽIUS
Goodlife photography nuotr.
