Pensijų fondas. Kokios mintys pirmiausiai ateina į galvą išgirdus šį žodžių junginį? Galbūt skurstanti, sugrubusiame delne monetas gniaužanti senolė? O gal akcijų fondas, kuriam mes priklijuojame visur transliuojamos rizikos etiketę? Šiuo metu yra beveik 200.000 žmonių, kurie gali sudaryti naujas pensijų kaupimo sutartis. Tad kas jų laukia ir į ką reiktų atkreipti dėmesį?
Praėjusią savaitę pradėjau rašyti apie 2004 metais įvykdytą pensijų reformą, pagal kurią pensijų sistema susideda iš 3 pakopų: Sodros pensijos, pensijų fondų bei savarankiško kaupimo, o taip pat pasidalinau, kas paskatino Lietuvos didžiavyrius imtis šių pertvarkų. Šiandien plačiau panagrinėsiu klausimus, kurie kyla ne tik renkantis pensijų fondą, tačiau ir apsisprendžiant ar jį verta rinktis iš viso.
Apie situaciją, kai dirbančiųjų mažėja, o tie, kuriuos reikia išlaikyti - daugėja rašiau ne be reikalo. Kaip ir ne be reikalo rankas miklinau apie tai, kad ilgėjant gyvenimo trukmei pokario metais išrasta pensijų sistema nebeatitinka šių dienų realijų. Be to, ar yra daug norinčių kaupti kitiems, kai nesi tikras, ar tie "kiti" po keliasdešimties metų kaups tau? Jei nori pats labiau įtakoti savo pajamas sulaukus garbaus amžiaus, tai įmokos į pensijų fondus nepatiriant papildomų išlaidų - pirmas žingsnelis.
Šiuo metu pensijų fondų paslaugas gyventojams teikia 7 pensijų fondų valdymo bendrovės bei 2 gyvybės draudimo kompanijos, o visos jos kartu siūlo 30 pensijų fondų, tad kaip pasirinkti tą, kurioje pensija ne tik bus saugi, bet ir fondas dirbs pelningai, o fondo valdymo mokesčiai nesuvalgys galimo investicinio prieaugio?
Visų pirmiausia, kokiu principu veikia pensijų fondai? Kiekvienas iš mūsų turime sąskaitą banke. Nusprendus sudaryti pensijų kaupimo sutartį, jums atidaroma labai panaši sąskaita fondo valdymo bendrovėje, tik jūs jos negalite valdyti. Kaip ten patenka pinigai? Dalis nuo kiekvieno žmogaus, kuris yra oficialiai įdarbintas Lietuvos Respublikoje uždirbamų pajamų yra atskaitoma ir iš jos sumokami mokesčiai Sodrai. Daliname toliau. Nuo 2013 m. sausio 1 dienos iš tos dalies 2,5% galima pervesti į privatų pensijų fondą. Apskritai, į pensijų fondą pervedama dalis per pastaruosius 8 metus nuo pat pensijų sistemos reformos pasikeitė jau 9 kartus. Nuo 2004 iki 2008 metų pensijai kaupti privačiuose fonduose buvo sukurta labai palanki aplinka, kadangi pervedamos įmokos nuo 2,5% kasmet didėjo, kol, prieš valstybės vairą perimant Andriaus Kubiliaus vyriausybei, buvo pasiekę 5,5% aukštumas. Po to įmokų į pensijų fondus dalis buvo sistemingai karpoma argumentuojant, jog taip yra mažinamas Sodros deficitas, o padidinti buvo žadama, kai ateis geresni laikai...
Kur nubyra į pensijų fondą pervedami pinigai, kas už juos atsakingas ir kaip juos paskui atgauti? Pensijų fonde esančios lėšos yra investuojamos. Paprastai tariant, yra protingi dėdės ir tetos, kurių darbas - per ilgą laikotarpį padidinti jūsų pervestus pinigus. Savaime suprantama, ne už "ačiū". Kad tie protingi dėdės ir tetos pernelyg nenukryptų į lankas, juos prižiūri Lietuvos bankas, kuris stebi, ar pensijų fondą valdanti bendrovė laikosi visų nustatytų reikalavimų. Atgauti pinigus sulaukus pensinio amžiaus pagal dabar galiojančius įstatymus galima vieninteliu atveju - už pensijų fonde sukauptus pinigus nusipirkti pensijų anuitetą, t.y., su pasirinkta gyvybės draudimo bendrove reikės sudaryti sutartį, kuri įsipareigos kas mėnesį sumokėti atitinkamo dydžio sumą tol, kol būsite gyvas. Labai svarbu ir tai, jog, jei nepavyks sulaukti pensinio amžiaus, jūsų artimieji visą sukauptą sumą galės paveldėti. Dar daugiau, jei dėl vienokių ar kitų priežasčių nustosite dirbti (o tai savo ruožtu reikš ir įmokų į pensijų fondą pervedimo sustabdymą), tai fonde sukauptų pinigų neprarasite ir jie toliau bus investuojami.
Kaip pasirinkti tinkamą pensijų fondą? Kadangi pasirinkimas kaip kaupti ateičiai ir užsitikrinti orią senatvę yra labai svarbus sprendimas, rekomenduoju atkreipti dėmesį į šiuos faktorius:
- Saugumą (nors fondų veiklą griežtai prižiūri Lietuvos bankas, tačiau reiktų pasidomėti, kiek fondo bendrovė turi nuosavo turto, taip pat - jos reputacija bei investavimo patirtimi. Neįvertinus šių faktorių, tarp "investicijos" ir "rizika" galime dėti lygybės ženklą).
- Rezultatus (jei finansinei institucijai patikime savo pinigus, natūralu, jog tikimės uždirbti. Pateikiu nuorodą į Lietuvos banko puslapį, kuriame galėsite įvertinti kelerių pastarųjų metų investicinius kiekvienos bendrovės rezultatus).
- Investavimo strategiją (atsižvelgiant į Jūsų amžių, reiktų pasirinkti tinkamą strategiją. Pavyzdžiui, jeigu esate jaunesnis nei 40 metų - rekomenduočiau rinktis rizikingiausią fondą, kadangi iki pensijos dar toli ir net pačiu blogiausiu atveju bus galima pataisyti padėtį. Jei jums 40-50 metų, tokiu atveju siūlau rinktis vidutinės rizikos fondą, nes tuomet aukso kalnų gal ir nesusikrausite, tačiau, jei rinkos važiuos žemyn, praradimai bus neesminiai. Galiausiai, jei jums daugiau, nei 50 metų, tai reiktų pagalvoti, ar apskritai beverta rinktis pensijų fondą, nes gali būti, jog mokesčiai bus didesni, nei prieaugis).
- Mokesčius (kiekvienas pensijų fondas skaičiuoja turto, įmokos bei išėjimo iš fondo mokesčius. Visus juos galima rasti šiame Lietuvos banko puslapyje, kuriame paspaudus ant norimo fondo galėsite įvertinti, kurio fondo taikomi mokesčiai jums yra priimtiniausi).
Be abejo, negalima pensijų fondo vertinti tik pagal rezultatus ar mokesčius, kadangi šie dalykai susiję tarpusavyje: kuo mažesni fondo taikomi mokesčiai, tuo daugiau lieka jūsų fonde. Žinoma, tai negarantuoja, kad mažiausius mokesčius taikantis fondas pademonstruos geriausius investicinius rezultatus.
Dauguma žmonių, pasirašinėdami sutartis, bijo įsipareigoti ilgam laikui, "prisirišti", nes mano, jog to nenusisekusio sprendimo šleifas persekios juos iki grabo lentos. Ką daryti tokiu atveju, jei esami pensijų fondo rezultatai netenkina ir norite pakeisti turimą fondą į kitą toje pačioje fondų valdymo bendrovėje, o galbūt net ir pakeisti pačią bendrovę? Tokios galimybės yra. Pirmuoju atveju, kai keičiamas tik fondas, bet liekate toje pačioje fondų valdymo bendrovėje, užteks tik parašyti prašymą. Antruoju atveju, kai norima pereiti iš vienos fondų valdymo bendrovės į kitą gali tekti luktelti, jei nuo pačios pirmosios pensijų kaupimo sutarties nepraėjo trys metai.
Apsisprendimas kaupti senatvei pensijų fonde ar ne daugiausiai priklauso nuo to, kaip žmogus mato visų pirma pačios valstybės, o po to ir institucijos, kuri atsakingą už tos valstybės žmonių socialinę apsaugą - Sodros - perspektyvas ateityje kokybiškai juo pasirūpinti. Ilgą laiką nebuvo alternatyvos, tačiau dabar, kai ji yra, kiekvienas iš mūsų galime pasirinkti, ar prisiimsime atsakomybę ir įtakosime tai, kaip gyvensime sulaukę garbaus amžiaus, ar tikėsimės, jog visa duodanti valstybės motinos ranka mums bus dosni.
Labai galimas daiktas, jog net ir kaupiant senatvei pensijų fonde, tos sumos, kurią gausite kas mėnesį savo tuometinį gyvenimą apibūdinti žodžiu junginiu "ori senatvė" nepakaks. Todėl kitą šeštadienį (13-01-19) apžvelgsiu paskutinės - trečiosios pakopos: savarankiško kaupimo galimybes bei dažniausiai iškylančius klausimus.
