Ateitimi rūpintis reikia šiandien

Konkurso „Žalias kodas“ dalyvės darbas. Autorė: Simona Milinytė Žemė – pati gražiausia ir turtingiausia mūsų galaktikos planeta, nes joje gyvename mes, žmonės, mąstančios būtybės. Žemę gaubia neaprėpiama dangaus žydrynė, glosto šilti auksinės saulės spinduliai. Mūsų planetos krantus skalauja jūros ir vandenynai, lygumose žaliuoja pievos, debesų karūnomis puošiasi kalnai. Tačiau tik nuo mūsų, žmonių, veiklos priklauso, ar galėsime džiaugtis tuo, ką dovanoja Žemė kiekvienai būtybei, – kiekvienam augalėliui, žvėreliui, žmogui, – džiaugtis gyvybės palaima. Visiems žmonėms turi rūpėti, kad Žemėje būtų gera ir saugu gyventi. Tačiau žmonės žudo gyvūnus ne tik norėdami būti sotesni. Iš žvėrių kailių išpuikusios turtuolių moterys siūdinasi drabužius, iš odų gaminamos rankinės, avalynė, diržai, iš ragų ir ilčių – papuošalai, – taip naikinamos retos gyvūnų rūšys. Vyrai žudymą paverčia smagia pramoga, o tą „žaidimą“ vadina medžiokle… Pasaulio gamtosaugininkai protestuoja prieš tokį beprasmį gyvūnų naikinimą, rengdami įvairias akcijas, bet iš tiesų mažai kas jų paiso… Gamtai kenkia ir medžių kirtimas, nes miškai – tai mūsų Žemės plaučiai. Medžiai gamina deguonį, kuriuo kvėpuoja žmonės. Tačiau neišmanėliai, kirsdami miškus, statydami gamyklas, kurios leidžia teršalus į atmosferą, patys nuodija savo gyvenimą. Net menkutis rūkančiojo cigaretės dūmelis gali atnešti daug žalos. Jei pamėgintume paskaičiuoti, kiek cigarečių surūkoma per dieną visame pasaulyje, gautume baisų skaičių, pasakantį, kiek nuodingųjų dervų išmetama į orą. O jeigu dar pridėtume visų pasaulio mašinų išmetamų dujų kiekį, pasirodytų, kad greitai nebeliks kuo kvėpuoti… Žmogus nesusimąsto, kad kuo daugiau vartoja, tuo daugiau šiukšlių sukuria. Jei popierinės pakuotės greitai sunyksta, tai plastmasė, stiklas nyksta šimtus metų. Gaila, kad mes nesugebame (o kitaip tariant, nesivarginame, nes tingime) teisingai išrūšiuoti antrinių žaliavų, kurias būtų galima dar kartą perdirbti ir vėl panaudoti. Argi nekeista, kad žmonių planetos Žemės priešas yra žmogus? Keista. Netgi labai. Dauguma žmonių teršia, naikina, žudo, kenkia, laužo, gadina, nesaugo ir netaupo. Likusieji yra abejingi… Aš noriu matyti žydrą dangų, žalią žolę ir skaidrų vandenį. Noriu kvėpuoti švariu oru ir girdėti paukščių čiulbesį. Aš dar mokinė, bet žinau, kad reikia saugoti tai, ką dovanoja Žemė. Pirmiausiai gamtą saugoti reikia man pačiai: nešiukšlinti, nerūkyti, rūšiuoti antrines žaliavas, nepalaikyti tų žmonių, kurių užgaidai reikia žvėrelių gyvybių. Ateitimi rūpintis reikia jau šiandien ir tai turi daryti kiekvienas.