Pirmoji žmonijos pažanga įvyko, kai žmogus paėmė į ranką akmenį ir suvokė, kaip jį būtų galima panaudoti. Nuo to laiko praėjo 55 tūkstančiai metų. Vystėsi ne tik žmogaus išorė, bet ir jo protas bei suvokimas. Prasidėjo naujų atradimų era. Tačiau kyla klausimas – kuris iš gausių atradimų padarė didžiausią įtaką dabarčiai?
Jei šį klausimą užduotumėme pradinukams, jie net negalvodami atsakytų kompiuteris, telefonas, televizorius... Iš dalies jie teisūs! Bet, mano manymu, svarbiausias atradimas įvyko dar priešistorėje. Daugelis pagalvos, ką jie galėjo išrasti tais laikais, kai viskas dar tik vystėsi. Atsakymą galima įžvelgti pirmoje pastraipoje, kai paminėjau akmenį. Mūsų protėviai akmenukų dėka atrado svarbų atradimą – ugnį. Žvelgiant XXI a. žmogaus akimis, tai atrodo toks paprastas, niekuo neišsiskiriantis reiškinys, bet tuomet tai buvo prilyginama stebuklui! Įsivaizduoju, kaip visi nustebo, kai išvydo sklindančią šviesą, kuri ne tik šviečia, bet ir šildo... Ugnį galime suprasti ne vien tiesiogiai, tačiau ir kaip žmogaus tobulėjimo pradžią, švietimąsi. Ugnies žiburys pirmykščiams žmonėms pravėrė akis, prašviesėjo protas ir jie suprato, kad gali ieškoti dar didesnių atradimų, kurie palengvintų buitį.
Ugnis yra svarbus lietuvių kultūros simbolis. Ją mūsų tauta garbino visą laiką. Yra žinių iš XIV a., jog baltų žemių viduryje buvusi ypatinga Romuvos šventovė, kurią gerbė visos Baltijos tautos. Joje degė amžinoji ugnis, kurios šviesa ir ramybė sklido po visą Pabaltįjį ir dar toliau. Taip pat lietuviai ugnį laikė dieviška jėga, viso pasaulio simboliu. Ji buvo suasmeninta ir vaizduojama moteriška deive – Gabija. Tokie faktai leidžia dar kartą patvirtinti, kad ugnis žmones jungė ir vedė link šviesesnio rytojaus.
Taigi šis atradimas atnešė gerų permainų dabarčiai. Nuo tada kilo vis didesnis susidomėjimas pasauliu, žmonės tobulėjo, mokslas klestėjo. Tuomet visuomenę pakeitė naujų technologijų plėtra. Taip įvyko XIX a. pradžioje sukūrus garo variklius, vėliau milžinišką poveikį turėjo vidaus degimo variklių, elektros atradimas... Būsime dar ne kartą mokslo nustebinti! Mokslo medis augs ir vešės, o žmonės skins jo vaisius. Ir mes privalome tą medį auginti, nes kaip yra sakoma, kas neaugina vaismedžių, tie brangiai perka vaisius.
III Gb klasės mokinės Laimos Malūkaitė
