Būti tarp lyderių gali ne tik didelės kompanijos, kuriose dirba tūkstančiai darbuotojų, bet ir vidutinės ar mažos įmonės. Tuo neabejoja Vokietijoje įsikūrusio Steinbeis tarptautinio tinklo atstovas Uwe Haug, dalyvavęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje (VU TVM) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Verslo, mokslo ir valdžios partnerystė: šalies konkurencingumo skatinimui".
Anot U. Haug, inovacijos versle turi būti paremtos naujomis technologijomis ir žmonių kompetencija, moksliniai darbuotojai privalo gebėti derinti teorinę ir praktinę patirtis. Verslui ir mokslui bendrą kalbą rasti padedančio tarptautinio tinklo atstovas pasakojo, jog Vokietijoje įprasta, kad lyderiaujančios kompanijos kuriasi ne vien didmiesčiuose, bet ir regionuose, mažesniuose miestuose. Tai suteikia žmonėms galimybių dirbti, tobulėti, siekti karjeros, naujų žinių.
Strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę „Hitachi Ltd" grupės vadovas Europai seras Stephen Gomersall įsitikinęs, kad verslo ir valstybės pažanga neįsivaizduojama be naujų žinių, idėjų bei gebėjimo jas pritaikyti ir įdiegti praktikoje. Sėkmingam verslo ir mokslo bendradarbiavimui nepaprastai svarbus visapusiškas valdžios palaikymas. Pasaulinio lygio japonų įkurta ir valdoma kompanija, kurios veikla apima informacinių sistemų ir telekomunikacijų, energetikos, socialinės infrastruktūros ir pramonės, statybų, aukštųjų technologijų sektorius, nuo pat įsikūrimo prioritetą teikia patikimos ir stiprios žinių bazės kūrimui, moksliniams tyrimams, ypatingą dėmesį skiria socialinėms inovacijoms. „Tikimės, jog bendradarbiavimas su Lietuva dėl Visagino atominės elektrinės atvers daugiau verslo bei mokslo plėtros galimybių tiek šioje šalyje, tiek visame Baltijos regione. Esame nusiteikę pasidalinti savo sukaupta patirtimi, semtis žinių iš šio krašto", - tvirtino S. Gomersall. Kalbant apie mokslo, verslo ir valdžios bendradarbiavimo situaciją Lietuvoje, dar visai neseniai buvo galima girdėti diskusijų, jog daugelis mokslo institucijų infrastruktūrų, studijų programų yra morališkai pasenę ir neatitinka rinkos poreikių. Tai turi neigiamos įtakos verslo, valstybės konkurencingumui. „Pastaruoju metu situacija po truputį keičiasi: mokslinių tyrimų tematika stengiasi būti kuo arčiau realybės, todėl jų rezultatus verslas gali paversti pridėtinę vertę kuriančiomis prekėmis ar paslaugomis", - kalbėjo VU TVM direktorius Julius Niedvaras. Anot jo, džiugu, kad šalis žengia pirmyn, kad siekia pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, pritaikyti jų kurtus bei sėkmingai įgyvendintus mokslo naujovių ir verslo plėtros programų modelius.
Tarptautinėje konferencijoje „Verslo, mokslo ir valdžios partnerystė: šalies konkurencingumo skatinimui" mintimis apie mokslo, verslo ir valdžios partnerystę dalinosi pranešėjai iš 11 šalių (Japonijos, JAV, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos ir t.t.). Tarp jų Giotenburgo universiteto Inovacijų ir verslumo centro (Švedija) atstovas Thomas Hedner, Vaasa taikomųjų mokslų universiteto (Suomija) prezidentas Tauno Kekale, buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė ir kt.
Konferenciją VU TVM organizavo drauge su Lietuvos verslo konfederacija: ICC Lietuva, Lietuvos viešojo administravimo institutu, Darbo ir socialinių tyrimų institutu, VšĮ „Saulėtekio slėnis", Šiaurės miestelių technologijų parku.
