Norėčiau pasidalinti visai neseniai įvykusio apsilankymo Vilniaus universiteto Čiurlionio bendrabutyje patirtimi.
Pati esu vilnietė, tad bendrabutyje apsilankiau pirmą kartą norėdama susitikti su seniai matyta vaikystės drauge. Deja, šis susitikimas ilgai liks mano atmintyje. Buvau šokiruota tuo metu bendrabutyje dirbusiu apsauginiu, jo grubiu elgesiu su mano drauge.
Viskas prasidėjo kai 17 valandą minėtasis asmuo, išgirdęs muziką įsiveržė į bendrabučio kambarį. Pamatęs ant stalo stovinčias stiklines, apsauginis mus pradėjo kaltinti pažeidus viešąją tvarką ir vartojant alkoholį. Bandymas paneigti klaidingus kaltinimus ir buvo didžioji mūsų klaida. Apsauginis pradėjo žeminti kambaryje gyvenančias merginas teigdamas, jog jos „tik paukščiukai narvelyje, o jis valdo tą narvelį". Taip pat buvo pasiūlyta iškviesti policiją tariamam girtumui nustatyti.
Vėliau apsauginis pradėjo dar labiau girtis savo įgaliojimais, neva nesiginčytumėme, nes jis visus pažįstąs, užtenka vieno jo nusiskundimo ir studentės „išlėks ir iš bendrabučio ir iš universiteto". Baigdamas savo žeminančią studentes kalbą į jų bandymą sušvelninti situaciją ir argumentus, jog jos , seniai gyvendamos bendrabutyje, niekada niekam nesukėlė problemų, kaimynai niekada nesiskundė ir jos yra geros mergaitės, apsauginis atrėžė „pasakyčiau kur aš buvau, kai jūs dar buvot mergaitės". Pagrasinęs, jog dabar kambarys yra įtrauktas į juoduosius sąrašus, apsauginis išėjo iš kambario.
Nenoriu kalbėti apie sugadintą nuotaiką, neteisingus kaltinimus ar susirūpinimą vargšių studenčių veiduose. Man tik kyla klausimas apie studentų teises. Ar jie jas turi? O gal kiekvienas gali juos žeminti ir bandymas įrodyti savo tiesą gali kainuoti studijas? Ar tai demokratija? Žinau, kad studentai, gyvenantys bendrabutyje, jau seniai kenčia nuo minėtojo apsauginio, tačiau visi jų skundai buvo ignoruojami, o gyventojai įbauginti.
Žinoma, bepigu man iškelti šią istoriją į dienos šviesą, nes negyvenu bendrabutyje ir pasekmės manęs nepasieks. Tačiau negaliu praleisti pro pirštus tokios neteisybės ir elementaraus žmogiškumo nepaisymo. Juk ir studentas yra žmogus. Bet ar kam tai rūpi?
