„Eurovizijos“ pasirodymų apžvalga iš muzikinės pusės

Jau žinome, kas pateko į lietuviškos „Eurovizijos“ atrankos finalą. Tai – Donatas Montvydas, Agama ir Ruslanas Kirilkinas. Tiek pat taškų, kiek ir pastarasis surinko grupė „Amberlife“. Jie mano favoritai, todėl tikiu, kad jie yra tie, kuriuos gali pasirinkti televizija specialiam kvietimui į konkurso finalą. O dabar pasirodymų apžvalga iš muzikinės pusės. Aurelijus Butnorius, sharkeen.lt Mariaana Seppern „My Home Is Europe“ Negi jos komanda mano, kad lietuviai muzikoje tokie neišmanėliai? Bandė mums švedų prodiuseriai pateikti dainas „Eurovizijos“ atrankai, bet estės pavyzdys pasirodė netgi virš to. Konkurse vienintelis gyvas „instrumentas“ turi būti vokalas. Kaip tyčia tai ir buvo silpniausia dainininkės vieta. Komedija. Turbūt net jūsų vietinės mokyklos vaikų talentų konkursų atrankos toks pasirodymas nepraeitų? Mundis ir Electric Ladies „Sielos muzika“ Nemaniau, kad jis dainininkas. Taip nemanau ir po šio pasirodymo. Vokalo sugebėjimai tarsi po pirmos savaitės pamokų. Tai reiškia, kad į sceną jam per anksti. Nebent veda kiti interesai. Aš įžvelgiau nemokamą pasireklamavimą. Smuikininkės varžė jo erdvę. Mundis buvo tarsi uždarytas į dėžutę, išnaudodamas vos ketvirtadalį scenos. Raimonda Masiulytė „Ledinė širdis“ Dainuoja tarsi po kelių kilometrų kroso. Balsas išsisėmęs. Kodėl laiko mikrofoną, jei jis ant stovo? Neturi kur rankų dėti ir ką su jomis daryti? „Ledinė širdis“ suponuoja spalvas, temperatūrą. Ar tai buvo jaučiama scenoje, atlikėjos aprangoje? Visiškai ne. Afrikos savanos spalvos vyravusios dainininkės garderobe kaip tik žymėjo sausumą, kaitrą. Tai nelauktas ir nederantis kontrastas. Agama „Field Of Kings“ Jeigu anksčiau į atrankas iš pogrindžio besiveržianti muzika buvo pankrokas, tai dabar didžiausia alternatyva – ambientas. Todėl nemanau, kad jie vertinami už dainos turinį ar šou. Svarbiausia būtent tas atstovavimas avangardinei „Eurovizijos“ pusei. Tai reiškia, kad ne už kažką, o prieš visus. Buvo egzotiška. Būtent tiems, kurie klausia, ar yra tų vienintelių „ne kaip visi“. Audrius Zavadskis „Right Now“ Ko gi galima tikėtis iš muzikinio realybės šou absolvento? Na tikrai, kad ne „X Factor‘iško“ pasirodymo. Nors taikyta į tokį tašką. Tiesa „X Factor‘iškos“ dainos kyla nuo papėdės masingumu į kalną. O Audriaus daina lygi, su keliomis raukšlelėmis. Ką noriu pasakyti – tai, kad daina gali būti lygi, tačiau progresuojanti, o šio dainininko daina vienoda nuo pradžios iki galo. Ir tai kiša koją. Ruslanas Kirilkinas „I Love A Boy Who‘s In Love With A Fairytale“ Brovėsi mintys, kad dainuoja ne lietuvis, o kažkurios iš aplink Juodąją jūrą išsirikiavusių tautų atstovas. Pagal dainą jaučiasi, kad dainininkas be galo nori vykti į Stokholmą ir sutikti tą „vaikiną, įsimylėjusį pasaką“. Tačiau klausyti šią dainą ar stebėti pasirodymą yra tas pats. Kaip Kirilkinas su viena koja, taip ir pasirodymas šlubotas. Tikrai jam reikėjo iš gydytojo pažymą pasiimti. Marta Lukošiūtė „Meilės ruduo“ Įdomiai keista girdėti iš tokios trapios merginos tokį stiprų balsą. Jam ir derėjo palikti visą dominavimą, nes dainoje įsikišę garsūs mušamieji buvo tarsi pagaliai į ratus. Išsiderino. Būgnai prašėsi dėmesio, nors jie nieko nepriduoda, o, kaip minėjau, viskas turėjo būti sutelkta į vokalą. Operinis balsas išsiskiria iš konteksto. Mes labai mėgstame talentingus balsus kai jie nebūna operiniai. Operinį balsą galbūt daugelis gerbiame, tačiau ne visada priimame su džiaugsmu. Amberlife „Material World“ Ar gali kas būti baisiau už „eurovizinį“ (eurobeat) roką? Išsyk prisiminiau Laura & The Lovers, kurie panašaus stiliaus daina sugriebė paskutinę vietą konkurse prieš keletą metų. Manęs neįtikino, nes tai nebuvo tie Amberlife, kuriuos aš mėgstu. O kai dainininkai nebūna tokie, kokie yra, dedu minusą. Praėjusiais metais pristatytos Amberlife dainos tikrai buvo įsimintinesnės ir gilesnės. Galbūt jie „Eurovizijai“ skyrė pačią paskutiniausią savo dainą? „Saulės Kliošas“ „Tu atėjai“ Dainininkė atrodo taip jaunai, kad geriau toks pasirodymas tiktų vaikų „Eurovizijai“, juolab tai buvo visai ne „Saulės kliošo“ stilius. Kad jie su savo disko/funk stiliumi dar niekada nelaimėjo atrankos, nereiškia, kad jie neįdomus. Jie tikrai puošia atranką savo išskirtinumu, kurio, likus vienai vokalistei, nebeliko. O tie pučiamieji kaip „Kliošo“ reliktas tarsi dėmė visai nederėjo. Priminė Leoną Lewis. Tokiu atveju reikėjo dar labiau suvienodinti. Mini Me „Always“ Vietomis silpna intonacija. Atrodė lyg chorelio vedančioji, tačiau vis tiek choro dalis. O back‘ai turėjo vaidinti mažesnį vaidmenį. Mini Mi iš pritariančiųjų dainininkų neišsiskyrė: nei apranga, nei balsu. Kažko laukiama, tačiau neįvyksta. Per tą laukimą laikas taip greit prabėga, kad visiems nutilus tenka nusivilti, nes nieko taip ir nesulaukėme. Donatas Montvydas „Running Fast“ Visa daina tartum dėstymas. Atrodė, kad man bandoma kažką įaiškinti, įtikinti. Ištęstų natų, kurios labiau priartintų kūrinį link dainos, labiausiai ir trūko. Jeigu norisi save blokuoti nuo tikinimų, scenos judesiai sulaužė tą barjerą. Susišokimas su pritariančiąja grupe buvo esminis pasirodymo užtaisas. Susiję straipsniai: * Pirmasis nacionalinės Eurovizijos atrankos pusfinalis nuteikia teigiamai