Šiandien prašome už tą, kuris pats tesugeba prašyti akimis ir nepaliaujamu murkimu vos išvydęs žmogų. Ką gi, pamatę pagalvotumėt: eilinis sostinės valkatėlė, sukūdęs rainius ašarojančiom akim, nerandantis sau vietos po saule. Tikiu, kad atsiras tokių, kurie šios istorijos nesupras, bet dar labiau tikiuosi, kad šiame prašyme Jums pavyks pajusti tai, ką matome mes – begalinį troškimą gyventi. Meilę gyvenimui, kuris pasityčiojo dovanodamas išdavystę, gatvę ir ligas.
Istorija prasidėjo birželio 9 dieną, kai „SOS gyvūnams“ paskambinusi moteris pranešė apie Šiaurės miesteje Vilniuje prie „Ogmijos centro“ tarsi iš niekur atsiradusį išsekusį, vos paeinantį, beveik aklą katinėlį. Tarsi gyvas priekaištas gražiam prekybos centrui, prie pat įėjimo, jis sekė žmonių balsus ir šaukėsi pagalbos. Ne, žmonių jis ne tik kad nepabūgo, bet priešingai – svirduliuodamas vis kėlė savo ligos pažeistą snukutį į jų rankas. Kai kurie pagailėjo vargdienio, tad nupirkę maitino jį varške, konservais, paštetu. Bet dauguma šlykštėjosi, neleisdami savo vaikams net žiūrėti į „tokią bjaurastį“. Kaip katinėlis atsirado ten, niekas tiksliai nežino, bet buvo aišku tik viena: jam reikia kur kas rimtesnės pagalbos nei maistas.
Radome jį netoli įėjimo, susisukusį į kamuoliuką, vienišo medžio užuovėjoj. Šalia stovėjo atidaryti, bet net nepaliesti konservai. Ogmiukas, išgirdęs mūsų balsus, kimiai sumiaukė ir, nuo murkimo virpančiais šonais, pradėjo glaustis prie mūsų kojų, lipo ant kelių, trynėsi. Jo nedomino nei maistas, nei vanduo. Žmogus, žmogus ir tik žmogus – rodės, tai viskas, ko Ogmiui trūko tą akimirką. Iš karto net negalėjome suvokti, ar tai senas katinas, ar dar visai jaunas. Buvo matyt tik tai, kad gyvūnas stipriai sulysęs, jo akys užsitraukusios balta plėvele ir vos pramerktos, snukutis tarsi vientisas krešulys, be viso to dar ir ištinęs nuo pūlių, praradęs formą. Kadangi vietos „SOS gyvūnų“ prieglaudoje nebuvo, teko pasiimti savanoriams namų globon, nors buvo milžiniška rizika apkrėsti savo sveikus gyvūnus. Bet jausmas, kad Ogmio negalime ten palikti, nugalėjo.
Kitą dieną Ogmis buvo nuvežtas pas veterinarą. Prognozės liūdnos – galimybę išgyventi jis prilygino stebuklui. Išsamios apžiūros, tiesa, nebuvo, bet jam konstatavo įsisenėjusį rinotracheitą (tas pats, kas žmonėms gripas), ir įtarė, kad liga bus negrįžtamai paveikus jo vidaus organus (katinėlis stipriai viduriavo ir neėdė). Leido suprasti, jog prasidėti neverta ir reikia duoti gyvūnui „užtarnautą poilsį“. Ne, poilsio nebus. Kol kovoja Ogmis, tol nepasiduosim ir me – šitą nusprendėme tvirtai. Tik ne tada, kai jis atsitiesė, pradėjo valgyti, klusniai leidosi gydyti savo snukutį – per porą dienų gydymo jam net atsivėrė akys ir jis pradėjo matyti! Tik ne tada, kai pamatęs žmogų jis vien nuo minties, kad bus priliestas, pradeda murkti ir minkyti letenėlėm! Tik ne dabar, kai jau nueitas šitoks kelias, o Ogmis, nors kartais ir per skausmus, bet tvirtai kabinasi į gyvenimą!
Šiuo metu Ogmiukas glaudžiasi ir yra gydomas rūpestingos globėjos Ingos. Tačiau atsirado didelė bėda: Ogmis pradėjo stipriai kraujuoti iš gerklės ir nosies. Kraujavimas toks stiprus, kad įėjus į kambarį nuo tokio vaizdelio, galima pamanyti, kad gyvūnas paskerstas. Jis lengvas kaip plunksnelė, sulysęs ir vis dar silpnas, todėl kuo skubiau nustatyti kraujavimo priežastį ir vietą yra gyvybiškai svarbu, nes kraujavimą stabdantys vaistai jau nebepadeda.
Organizuosime Ogmio kelionę pas chirurgą. Kolkas vien apžiūrai ir rentgenui (jei reikės ir echoskopavimui) prireiks 100 lt. Todėl labai prašome neabejingų žmonių prisidėti bent po labai nedaug. Nes patikėkite, galbūt tas nedaug Ogmiui nupirks tai, dėl ko jis diena dienon kovoja – gyvenimą. Susivienykime tam, kad vėliau galėtume sau pasakyti, kad padarėme viską, kad padėtume.
Ogmiukui galima paaukoti per jo globėją Ingą 8 659 35383 arba į „SOS gyvūnų“ sąskaitą, kurią rasite jų internetinėje svetainėje (nurodydami „Katinėliui Ogmiui“).
P.s. Pirmos trys nuotraukos yra darytos po dienos kai priglaudėm Ogmiuką, o kitos – jau po savaitės globos. Tikiuosi, jose matyti, kaip jis kabinasi į gyvenimą.
