Socialinio darbo, anglų filologijos ir informatikos studijų krypčių specialistai lankėsi Deusto universitete, esančiame Bilbao mieste Ispanijoje. Čia jie susipažino su universiteto, kuris vienas pirmųjų įsivedė visoje Europoje vieningą kreditų perskaičiavimo sistemą ECTS, patirtimi.
Vizito programą sudarė dvi dalys: bendro pobūdžio ir labiau specializuoti, skirti atskirų studijų krypčių ekspertams, mokymai. Svečiai iš Lietuvos ne tik buvo supažindinti su Deusto universiteto struktūra, fakultetais, valdymo schema, bet ir plačiau pristatytas naujasis, Lietuvoje dar tik kuriamas, mokymo modelis, išskiriant jo privalumus. Kaip teigė viena iš lektorių ir „Tuning“ eksperčių dr. Julia Gonzalez, tai labai svarbu, norint suprasti, kaip Ispanijoje buvo įvesta ECTS sistema ir dalijantis gerąja patirtimi. Ji ne tik apibūdino Deusto universitete funkcionuojančią sistemą, kuriai įgyvendinti prireikė maždaug penkių metų, bet ir aiškiai įvardijo galimus įgyvendinimo sunkumus.
Anglų filologijos grupės vadovės doc. dr. Inesos Šeškauskienės manymu, svarbiausiais iššūkiais, su kuriais gali susidurti ir Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos, įvardytini tokie, kaip netikrumas dėl rezultatų, supratimo iš dėstytojų, kurie įpratę prie senosios sistemos nėra linkę nieko keisti, laiko teigiamiems pokyčiams įsisąmoninti stoka, pačios universiteto sistemos inertiškumas, žmonių, vykdančių pertvarką, nesaugumas. Ji atkreipė dėmesį ir į Ispanijos patirtį ir į tai, kad pereinamuoju etapu būtina dirbti nuosekliai ir lanksčiai, atsižvelgiant į naujų bei senų mokymo/si metodų suderinamumą, naujumo vertės pripažinimą ir pan.
Antroje programos dalyje Lietuvos mokslininkų laukė specializuoti mokymai atskiroms studijų programoms. Pasak Socialinio darbo studijų krypties dalykinės grupės vadovo prof. Romo Lazutkos, mokymai buvo gerai organizuoti, palikta laiko klausimams ir Lietuvos ekspertams itin svarbioms diskusijoms. Atkreiptas dėmesys į tai, kuo skiriasi bakalauro ir magistro studijų programos. Pavyzdžiui, socialinio darbo studijos bakalauro lygmenyje orientuojamos ne į akademinį žinojimą, bet į profesines kompetencijas, į viešojo sektoriaus (kuriame daugiausia dirba absolventai) reikmes, į socialinio darbo technikos išmanymą. Teorinis pasirengimas jau akcentuojamas magistro ir daktaro programoje. Taip pat didelis dėmesys skiriamas pasirenkamų dalykų peržiūrai ir studentų pritraukimui iš užsienio šalių.
Lietuvos ekspertai pažymėjo, jog nepaprastai įdomu buvo analizuoti programų turinį, jį lyginti su Lietuvos universitetuose esamomis. Pastebėtina pasirenkamų dalykų sąraše labai aiški orientacija į globalizacijos keliamus iššūkius. Vizito dalyviams taip pat įspūdį padarė Deusto universiteto studijų tarptautiškumas ir daugybė kasmet atvykstančių užsieniečių, kurie sėkmingai tęsia studijas šiame universitete. Mokymų dalyviai gyrė į studentą orientuotą studijų procesą ir tikėjosi, kad Bilbao mieste įsikūrusio universiteto patirtį pavyks panaudoti, įvedant ECTS sistemą Lietuvoje.
Tikimasi, kad perėjus prie visoje Europoje vieningos ECTS sistemos, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą bei jungtinių studijų programų kūrimą.
