Jums turbūt jau skambino verkiantis anūkas, patekęs į avariją, gavote dešimtis laiškų iš Nigerijos princų, siūlančių milijonus dolerių. Telefoniniai sukčiai pasiekė naujas aukštumas. Ką tik gavome skambutį iš neva Londono akcijų biržos brokerio, kuris siūlo „fantastišką, stebuklingą, neįtikėtiną“ investavimo galimybę – vien per pirmąją savaitę galėčiau užsidirbti 8000 JAV dolerių! Vėliau – dar daugiau, dešimtimis kartų!
Skambintojas prisistatė tipišku anglišku vardu – John. Ryšio kokybė buvo iš ties prasta, pirmas akimirkas buvo sunku įsigilinti į kalbėjusiojo turinį: „Laiko beveik nebėra, reikia reaguoti labai greitai! Aš neturiu daug laiko, tačiau Jūs privalote mane išklausyti – Jums pasisekė, padėtis akcijų rinkose pasiekė netikėtą tašką! Jūs tuoj būsite turtingas“ – angliškai greitakalbe bėrė žodžius jaunas vyriškis. Tačiau susikaupus ir įsiklausius atpažinau Apu iš animacinio serialo „Simposns“ akcento užuomazgas. Taip, to indo, maisto prekių parduotuvės savininko, akcentą.
Tik iš penkto karto pavyko sulaukti atsakymo į klausimą, kodėl jis siūlo šį nuostabų pasiūlymą būtent mūsų įmonei, kodėl jie nusprendė, jog mes esam verti tapti turtingais?! Pasirodo, vaikinas tiesiog surinko atsitiktinį lietuvišką numerį. Pasistengiau užmegzti artimesnį kontaktą, – juk pačiam teko daryti vadinamuosius „cold calls“, darbas tikrai sunkus. Supažindinau šiek tiek su Lietuva – mes būsime mandagūs, daug neklausinėsime, bet nedrįsime investuoti į jo siūlomas akcijas, o tiesiog palinkėsime geros dienos. Džiaugiuosi, jog mūsų močiutės nekalba angliškai.
Vis dėlto, gaila, kad Johno ar Guptos, nepaklausiau, kiek šiuo metu Naujajame Delyje ar Bangalūre yra valandų ir ar jo ofise yra veikiantis kondicionierius, mat už lango pas jį turbūt koks 40 laipsnių. Pas juos 40 laipsnių, o pas mus jau atėjo ruduo, pasiilgau vasaros!
