Gatvėse žvarbus ruduo... lapai čežantys - jų patalas... Šalto ėdalo dubuo... Oi, sunkus benamio gyvenimas...
Sveiki,
esu Hera. Norėčiau dalyvauti Jūsų Šeimos paskelbtame konkurse katės pareigoms užimti. Mano teorinė ir praktinė patirtis bei karjeros lūkesčiai atitinka Jūsų pasiūlymus ir reikalavimus.
Peržiūrėję mano CV bei motyvacinį laišką (žemiau) suprasite, kad mano įgūdžiai bei asmeninės savybės yra tai, ko Jūs tikitės iš naujo savo šeimos nario. Esu švelni ir linksma, mėgstu lakstyti paskui tampomą virvelę, šokinėti, žaisti. Murkiu vos tik pradėta glostyti. Esu sterilizuota. Man nelabai patinka kiti katinai, pykstu ant jų, o gal bijau... Bet su žmogumi tampu mažu linksmu kačiuku. Sako, kad neatrodo, jog man būtų du metai, greičiau šeši mėnesiai... Tik pamatau, kad globėja atsisėda - ir aš jau ant kelių, murrrrkiu. Dievinu glaustytis apie kojas ir be galo džiaugiuosi nors lašeliu dėmesio.
Mielai susitikčiau su Jumis Jums patogiu metu ir detaliai aptartume mano galimybes tapti Jūsų šeimos dalimi. Lauksiu Jūsų skambučio. Taip pat sutinku, kad man pasiūlytumėte ir laikiną globą.
Pagarbiai, Hera
P.S. Aš dar ir eilėraščius rašau:
Tave sutikus į akis Tau žiūriu Galėčiau pult į glėbį, apkabint Miauksėdama švelniai šnabždėčiau „Ar gali mane paguosti, nuramint?
Ar gali atleisti man už viską Ar gali ir vėl mylėt mane?" Ech... Tava širdutė jau numirus O manoji šnabžda man: „...deja"
Mintyse aš nuolat sau kartoju: „Nelaiminga, bet pati kalta" O širdutė man kaskart dejuoja „...tuk...tuk...deja...deja..."
Naktimis blaškausi ir verkiu aš Per miegus šaukiu Tave vardu Akys šlapios - ašaros vis rieda Šaltos lūpos šnabžda vis:„Kur Tu?"
„Mieli mano Žmonės, - Aš turiu ką Jums pasiūlyt Letenėlės švelnios... ir... manau, širdis karšta Bet kas iš to? - ji jau numirus..." Vien tik mano lūpos šnabžda Jums: „deja"
Mano dienos liūdnos, niūrios tamsios Vis labiau jaučiuosi vieniša Širdžiai juk mylėt neįsakysi O ir ji pati kartoja vis:„deja"
Naktimis už lango vėjas kaukia Buvo vasara... ateis žiema Vienišas berželis po langais siūbuoja Bet ir jis kartoja man: „tuk tuk deja deja"
Nieko šiam gyvenime netrokštu Bent sapnuose apkabint Tave O berželis nepaliaudamas kartoja: Nepamiršk... tik sapnuose... deja...
Nereikia man nei dovanų, nei grožio Dabar, man rodos, reikia tiek nedaug Ir kartais savo vargšę širdį guodžiu: „Gal dar palauk... gal dar palauk..."
Jeigu Jus sužavėjo Heros iš širdies išsakyti žodžiai, drąsiai kreipkitės į jos globėją Daivą, tel. Nr. 861048187 ar el. paštu: aviada88@hotmail.com
