Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 02 24

Kaunas–Londonas, arba Kodėl jaunimas nenori studijuoti Lietuvoje?

ikrauk.lt reporterė Ieva Rasita Aleksandravičiūtė savo rašinyje analizuoja studijų kokybės ir kainos santykį Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje kartu paliesdama ir skaudžią jaunų žmonių emigracijos temą.
Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt nuotrauka / Įkrauk.lt reporterio nuotrauka
Temos: 1 Kas vyksta Kaune

ikrauk.lt reporterė Ieva Rasita Aleksandravičiūtė savo rašinyje analizuoja studijų kokybės ir kainos santykį Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje kartu paliesdama ir skaudžią jaunų žmonių emigracijos temą.

Artėjant abitūros egzaminams, moksleiviams kasmet iškyla tie patys klausimai: Kur stoti? Rinktis studijas užsienyje ar Lietuvoje? Kur pigiau studijuoti?

Vyriausybė jau paskirstė valstybės lėšas 2011 m. pirmakursių studijoms finansuoti. Priėmimo į aukštąsias mokyklas ateinantį rudenį biudžetas – beveik 33,6 mln. litų. Universitetams numatyta apie 21,5 mln. litų, kolegijoms – 12,1 mln. litų.

Pirmosios pakopos dieninių studijų kainos Lietuvoje svyruoja nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos, muzikos studijos).

Valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti metinės palūkanos svyruoja nuo  3,71 proc. iki 4,95 proc. Grąžinimas prasideda 12 mėnesių po studijų baigimo, nutraukimo ar išbraukimo iš studentų sąrašų. Paskolos grąžinimo trukmė – 15 metų. Palūkanas studentai turi pradėti mokėti kredito įstaigai iš karto, po pirmosios paskolos dalies gavimo, kitaip tariant, dar būdami pirmo kurso studentais. Palūkanos mokamos nuo išmokėtos ir negrąžintos paskolos sumos.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, pirmos pakopos dieninių studijų kaina svyruoja nuo 4000 svarų sterlingų (apie 16300 Lt) iki 14 tūkst. svarų sterlingų (apie 57100 Lt). Išskirtinai medicinos studijos gali kainuoti iki 25 tūkst. svarų sterlingų (apie 102 tūkst. Lt).

Valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti metinės palūkanos – 0 proc. Taip pat paskolą reikia grąžinti tik tokiu atveju, jei studento metinės pajamos yra daugiau negu 50 tūkst. Lt, gyvenant Europos Sąjungos ribose. Paskolą reikia grąžinti per 25 metų laikotarpį po studijų baigimo. Jei studento metinės pajamos taip ir neviršyja 50 tūkst. Lt per metus – po 25 metų paskola nurašoma.

Nepamirškime ir fakto, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 2081,8 Lt, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje  – apie 1910 svarų sterlingų (apie 7800 Lt).

Išnagrinėjus aukščiau pateiktą informaciją, peršasi išvados: nors studijos Lietuvoje penkis kartus pigesnės nei Jungtinėje Karalystėje, tačiau paskolą grąžinti arba jos negrąžinti lengviau Jungtinėje Karalystėje, nes gaunant vidutinį atlyginimą – paskolos grąžinti nereikės, o pakilus pajamoms – paskolos grąžinimas nenuskurdins jaunimo. Tuo tarpu Lietuvoje jaunimo nedarbas viršija 30 proc., tuomet kaip reikės grąžinti paskolą valstybei iš bedarbio pašalpos su vidutiniškai 4,2 proc. palūkanomis?

Kalbiname Durham Universiteto Jungtinėje Karalystėje, Verslo finansų specialybės, trečiojo kurso studentą:

– Kodėl pasirinkote studijas užsienyje?

– Pirmiausia dėl studijų trukmės. Čia studijos trunka tik tris mestus. Jos daug labiau koncentruotos, todėl jei studijuoji finansus, filosofijos mokytis tikrai nereikia. O ir dėstytojai profesionalesni, moka studentus motyvuoti. Lietuvoje, kad gautum tokio lygio išsilavinimą, reikia labai daug mokytis savarankiškai, po paskaitų, vadinasi, vienaip ar kitaip esi priverstas studijuotii tik tai, kas reikalinga.

– Ar nesigailite pasirinkęs studijuoti užsienyje?

– Nesigailiu. Mano gimtasis miestas – Šiauliai. Tačiau namuose būnu daug dažniau, nei mano buvę klasiokai. Taip yra todėl, kad semestrai Jungtinėje Karalystėje trumpesni.

– Ką patartumėte būsimiems studentams?

Būsimiems studentams patariu įvertinti galimybes studijuoti užsienyje, tačiau neapsiriboti vien Jungtine Karalyste, nes Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje, Danijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse taip pat yra daugybė universitetų, kuriuose galima gauti aukšto lygio išsilavinimą.

Kur studijuoti rinktis teks patiems moksleiviams, tik vis dar kyla klausimas, kieno naudai buvo sukurta aukštojo mokslo reforma Lietuvoje? Ar tikrai tik siekiant geresnės studijų kokybės?

Teksto autorė: Ieva Rasita Aleksandravičiūtė

mokytis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius