Šiandien abiturientai būriavosi greta KMU centrinių rūmų, kur daugiau nei keturios dešimtys būsimų medikų turėjo galimybę susitikti su studentais ir dėstytojais bei pamatyti svajonių universitetą iš realios, o ne reklaminių bukletų pusės.
Iš įvairių Kauno miesto mokyklų susirinkę mokiniai, prašė, kad studentai atsakytų į pačius netikėčiausius klausimus: „Ar įmanoma greta lavonų pietauti ar mokytis? Ar įmanoma baigti šias studijas? Kodėl Jūs vadinate mokymosi būdą „probleminiu“ mokymu, nejaugi jis sukelia daug bėdų?“ – ir panašius.
„Norisi pamatyti auditorijas, rūkomuosius, mokymosi kambarius, juk atvirų durų dienose mes gauname tik šypsenas, jei pasiseka – saldainių – ir nieko daugiau“, – šypsojosi Rūta, abiturientė nuo pat mažumės svajojanti būti gydytoja.
Daugiau nei keturiasdešimties žmonių minia prirėmė KMU SA atstovus prašydami, kad leistų juos į vidų, nes norisi pamatyti ne tik muziejų, bet ir bene seniausias audotorijas bei pusrūsius, koridorius, o dar ir valgyklą, regis, ne pro šalį būtų apkalbėti.
Vedini atstovų mokiniai sugužėjo į vieną seniausių auditorijų ir klausė neoficialios prezentacijos apie studijų KMU specifiką, bemieges naktis, pirmąsias praktikas ir kelių savaičių „non-stop kalimą“ prieš atsiskaitymus. Paklausti, ar realybė neatbaido, mokiniai buvo atviri: „Kai suvokiau, jog noriu būti daktare, įsivaizdavau tik baltą chalatą ir save su šypsena einančią pas ligonius, tačiau apie sunkų mokslų „graužimo“ dešimtmetį nepagalvojau“, – kalbėjo Gabija, iš „Ežerėlio“ vidurinės mokyklos.
„Nuotraukose ir lankstinukuose KMU atrodo moderniau, tačiau, kelios durys, mano galva, vos laikosi, norėčiau, kad ir kiti universitetai būsimiems studentams parodytų „tikrąjį veidą“, kad šie žinotų, kas jų laukia“, – teigė Tomas, ketinantis rinktis burnos higienos specialybę.
Nedrąsiai atvėrę „Anatomijos muziejaus“ duris, ekskursantai neteko žado – plūduriuojančios žmonių kūno dalys sugadino ne tik apetitą, bet privertė susimąstyti, ar teisingai pasirinkta: „Aš vis gi stosiu tik į veterinariją, man žmogus – bene baisiausias gyvūnas“, – atviravo Monika, kuri vėliau keliauti į prozektoriumą kategoriškai atsisakė.
Taip, beliko aplankyti vietą, kur studentai gali savo rankose laikyti žmogaus smegenis ar kitus organus ir viešai juos analizuoti. Ekskursantus pasitikęs aitrus kvapas nugalėjo, tad ilgai neteko užsibūti šioje patalpoje. Palikę palaidus organų egzempliorus ilsėtis patyrusių studentų rankose, mokinukai patraukė namo, pasidalinti savo įspūdžiais su namiškiais ir, žinoma, rengtis nenumaldomai artėjantiems brandos egzaminams, kurie šiuo metu atrodo baisesni net už ką tik ekskursijoje matytus šiurpius eksponatus.