Jei Lietuvos mokyklose būtų išmokoma Apribojimų teorijos pagrindų, mūsų šalyje nuolat daugėtų efektyviai mąstančių, sėkmingai savo gyvenimą ir profesinę karjerą vystančių bei naujas efektyvias darbo vietas kuriančių, iškilių tikslų turinčių ir gebančių juos įgyvendinti žmonių. Taip tvirtina Vida Daukšienė ir Renata Ložienė, pernai tapusios šios metodikos trenerėmis ir Žemynos gimnazijoje vedusios mokymus Klaipėdos miesto moksleiviams, jų tėvams bei pedagogams.
TOC – efektyvesnės veiklos metodika mokyklai
Nuo 2010-ųjų Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija (VVDK) kartu su partneriais įgyvendina projektą „TOC for Education“ metodikos taikymas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms per netradicines ugdymo formas“. Projekto metu parengta 70 TOC trenerių, kurie surengė mokymus daugiau nei tūkstančiui mokinių, 166 jų tėvams, 180 mokytojų ir 22 nevyriausybinių organizacijų atstovams iš visos Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos regiono.
Izraelio fiziko dr. Eliyaho M. Goldratto sukurta ir kasdienei gyvenimo praktikai pritaikyta Apribojimų teorija (angl. Theory of Constraints – TOC) – viena pažangiausių pasaulyje efektyvaus mąstymo ir produktyvios veiklos metodikų. „Daugeliui TOC žinoma kaip efektyviausia verslo įmonių valdymo metodika, padėjusi ne tik išgelbėti nuo krizių, bet ir tapti ypač pelningomis daugybei kompanijų. Ją naudojasi tokios įmonės kaip „Boeing“, „Motorolla“, „Ford“, – pasakoja VVDK prezidentas profesorius Rimvydas Jasinavičius. – Jos principai ir įrankiai yra be galo universalūs ir paprasti, todėl sėkmingai naudojami sprendžiant tiek verslo, tiek valstybės, tiek ir šeimos bei asmenines problemas. Ši metodika, pasitelkdama priežasties ir pasekmės ryšius, įgalina surasti esmines darytų ir kartojamų veiksmų klaidas, spręsti konfliktus, prognozuoti ateitį, susikurti ir įgyvendinti savo tikslų medį, tapti lyderiu.“
Švietimo sistemai pritaikyta „TOC for Education“ metodika nuo 1995 m. naudojama daugiau nei 20-yje šalių. TOC mokymus pasaulyje jau baigė per 8 mln. vaikų ir 200 tūkst. su jais dirbančių žmonių – daugiausiai mokytojų. Svarbiausias jos tikslas – ugdyti jaunimo efektyvų mąstymą, veiklumą bei verslumą.
Ne likimas, o mes patys valdome savo gyvenimą
Jau 25 metus V. Daukšienė dirba pedagoge: mokė dailės bendrojo lavinimo mokykloje, prieš 21 metus įkūrė keramikos studiją, dėstytojauja Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute, veda seminarus savo privačioje „Karjeros akademijoje“. „Visada stengiausi tobulėti, ieškojau naujų žinių, taikiau edukologijos naujoves, tačiau vis tiek „TOC for Education“ projekto mokymai man, nors ir patyrusiai pedagogei, buvo netikėti, – prisipažįsta ji. – Jų metu sužinojau daugybę dalykų, apie kuriuos nebuvau girdėjusi ir kurie mano darbą ir net asmeninį gyvenimą apvertė aukštyn kojomis „gerąja prasme“. Šiandien net nebesuprantu, kaip anksčiau išsiverčiau be TOC.“
Šių kursų įkvėpta ji pradėjo savo verslą. Nors dirba keliuose darbuose, tačiau sako viską spėjanti. „TOC mane išmokė planavimo. Sužinojau, kaip be galo svarbu turėti tikslą ir jo siekimo planą. Kai susidėlioji prioritetus, susiplanuoji laiką, daug mažiau jo iššvaistai be prasmės, tampi atsparus vadinamiesiems „laiko vagims“.
Jai antrina ir R. Ložienė. Lituanistiką bei pedagoginio teatro režisūrą baigusi moteris keletą metų mokytojavo Klaipėdos mokyklose, vėliau su vaikais dirbo kaip koučingo specialistė. „Daugelis mūsų vaikų mokyklose, net abiturientai, nežino ko siekti savo gyvenime, neturi konkrečių, rimtų tikslų. Ir niekas jiems nepaaiškina, kaip tai svarbu, – sako ji. – Baisiausia, kad jie mokomi susitaikyti su esama padėtimi, paklusti senajai stagnacinei sistemai – neva vis tiek nieko nepakeisi, nešoksi prieš traukinį su šakėmis. Tai netiesa. Jei turi iškilų, ambicinį tikslą, labai daug gali pakeisti net ir vienas žmogus. Tik viskas, žinoma, turi savo kainą. TOC mokymas skatina imtis atsakomybės ir veikti. Įvaldžius šią metodiką, nebeatrodo, kad naujų pokyčių įgyvendinimas yra beprasmis, tarsi stojama su šakėm prieš traukinį. Pažanga ateina natūraliai. Atsiranda suvokimas ir noras veikti. Tampa aišku, ką keisti, į ką keisti ir kaip tai padaryti. Manau, kad to labai trūksta kiekvienam nusivylusiam, apatiškam, bejėgiškumo kamuojančiam Lietuvos žmogui.“
Kaip pasakoja R. Ložienė, TOC atsirado jos gyvenime sudėtingu laikotarpiu: „Tuo metu patyriau nuosavo verslo griūtį, ieškojau išeičių, ką daryti, kad toks scenarijus nepasikartotų. Skaičiau, gilinausi, domėjausi, studijavau, klausiau, klausiausi ir t. t. Kadangi ieškojau atsakymo į klausimą, kaip vystyti verslą, kad būtų sėkmingas, buvau atvira informacijai. Ir štai į savo el. paštą gavau pasiūlymą dalyvauti TOC mokymuose. Man pasirodė, kad būtent to ir ieškojau. Pasirodė, kad pataikiau į dešimtuką.“
Laimi visi!
Dalyvaudamos projekte TOC trenerės V. Daukšienė ir R. Ložienė vedė mokymus Klaipėdos Žemynos gimnazijos bendruomenei. Jos mokė, kaip naudotis svarbiausiais TOC įrankiais: Loginės ateities pasekmių šaka, Ambicinio tikslo medžiu, Idėjų pardavimų matrica, Išsisklaidančio konflikto debesimi. Abi sakosi šiuos įrankius sėkmingai taikančios ir savo darbe, ir šeimoje. Taip pat juos išbando ir mokymų dalyviai. Viena iš jų – Žemynos gimnazijos mokytoja lituanistė, trijų vaikų mama Vitalija Milašienė, į mokimus atsivedusi vyrą ir dešimtokę dukrą.
Mokytoja sako, kad TOC įrankiai rado vietą jos gyvenime – dažniausiai naudoja Loginę pasekmių šaką ir Išsisklaidančio konflikto debesį. „To prireikia dirbant mokykloje, bet labiausiai – namie. Štai neseniai su dukterimis sprendėme, ką pirkti: žaliuzes jų kambariui ar madingus džinsus. Kas turi paauglių dukterų, supras, kad tai ne toks jau ir nereikšmingas klausimas. Pasitelkus TOC įrankius pavyko rasti visas suinteresuotas puses tenkinantį sprendimą“, – savo patirtimi dalijasi TOC mokymų dalyvė.
„Man didžiausias atradimas buvo Išsisklaidančio konflikto debesis, – pasakoja V. Daukšienė. – Iki šiol buvau įsitikinusi, kad geriausias ginčo sprendimo būdas yra kompromisas, o pasirodo, kad iš tiesų jis nėra tinkamas, nes pralaimi visos pusės. Netgi laimint vienai pusei yra pasiekiamas geresnis rezultatas. TOC teigia, kad reikia rasti tokį sprendimą, dėl kurio laimėtų visi.“
Ji iš pradžių abejojo, ar šią metodiką įmanoma pritaikyti praktiškai, bet Eliyaho M. Goldratto knygoje „Tikslas“ pateiktas pavyzdys jai tarsi atvėrė akis. Ten pasakojama, kaip paauglė mergaitė ruošiasi į vakarėlį ir prašo tėvo leisti grįžti namo dvyliktą nakties. Tėvas reikalauja, kad ji parvažiuotų ne vėliau kaip dešimtą. Kaip tokie konfliktai paprastai baigiasi? Arba pasiekiamas kompromisas, kad vaikas grįš vienuoliktą, arba tėvas išsireikalauja savo. Viskas baigiasi barniu, gal net ašaromis ir iš tiesų nė vienas nebūna patenkintas. Bet čia pasitaikė išmintingas tėtis. Naudodamasis TOC metodika jis pirmiausia pagalvojo apie tikruosius ginčo dalyvių poreikius. Duktė nori išbūti iki galo, kad išlaikytų savo autoritetą tarp bendraamžių, o jam svarbu, kad ji būtų saugi. Taigi jis suranda būdą, kaip įgyvendinti šiuos poreikius – dukrą parveža gerai pažįstami patikimi jaunuoliai. Jis ramus dėl jos saugumo, duktė patenkinta, didžiuojasi savo tėvu. Laimi visi.
Pasak V. Daukšienės, dirbant su vaikais konfliktus tenka spręsti nuolat. Deja, mokytojai dažniausiai būna arba pernelyg pavargę ir pikti, arba tiesiog nežino, ką daryti. Ji įsitikinusi: įvaldę šį įrankį mokytojai ne tik gerokai palengvintų savo darbą, bet ir padarytų didžiulę paslaugą vaikams, nes išmokytų juos išsiaiškinti savo bei aplinkinių poreikius, bei ieškoti išeities, kuri tenkintų visus. Tada konfliktų ir pykčio mūsų šalyje liktų daug mažiau.
„Mes įpratę visus aplinkui kaltinti, – tvirtina TOC trenerė. – Jei mokykloje iškyla kokia problema, mokytojai kaltina tėvus, tėvai mokytojus, o vaikai ir vienus, ir kitus. Keletas TOC mokymus baigusių mokytojų pabandė sulaužyti šią taisyklę ir susirinkimų metu ėmė aiškintis, kokie veiksmai privedė iki tam tikros problemos, ir kaip nieko nekaltinant juos pakeisti. Rezultatai buvo netikėtai puikūs. Tačiau jų galima pasiekti tik tada, kai visi supranta šio metodo principus ir sutinka jų laikytis: ir mokytojai, ir administracija, ir tėvai, ir vaikai.“
Kad šis įrankis puikiai veikia versle, patyrė R. Ložienė. Nuosavai verslo konsultavimo kompanijai vadovaujanti, koučingo specialiste ir TOC trenere dirbanti moteris pateko į konfliktinę situaciją su labai svarbiu ir įtakingu asmeniu Vokietijoje. „Taip viskas susiklostė, kad nežinodamas, kaip pasielgti, galų gale federacijos atstovas nusprendė su mumis neatsiskaityti. Aš paklausiau jo, ar nesutiktų išklausyti būdo, kaip išspręsti konfliktą, kad laimėtų abi pusės. Iš veido supratau, kad jo sprendimas jam pačiam nepatinka, jis iš karto sutiko. Ir kai viską išdėsčiau, žmogaus akys nušvito, jis mielai atsiskaitė ir net gavo ženkliai geresnį rezultatą, nei tikėjosi“, – pasakoja R. Ložienė.
Dalijasi žiniomis su kitais
Projekto metu įgytas žinias abi TOC trenerės nori perduoti kitiems: „Turime tikslą, kad po penkerių metų visi Klaipėdos gyventojai būtų girdėję apie TOC, todėl išnaudojame bet kokią galimybę skleisti šias idėjas: rengiame pristatymus vaikų darželiuose, mokyklose, nevyriausybinėse organizacijose, dalyvaujame konferencijose ir kituose renginiuose“. Ne tik joms, bet ir keletui kitų projekto dalyvių dalyvavimas TOC projekte peraugo į pajamas nešančią veiklą: jie kartu įkūrė viešąją įstaigą „Idėjos ir tikslai“.
Projektą „TOC for education“ metodikos taikymas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms per netradicines ugdymo formas“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis, įgyvendina Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija. Daugiau informacijos apie projektą www.tocforedu.lt.
