Neonaciai, fašistai, ksenofobai, rasistai... Tokie epitetai mirga spaudoje po to, kai 1000 žmonių minia surengė tautiškų jėgų eitynes Gedimino prospektu tam, kad galėtų paminėti 21-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Dėl šios priežasties jie buvo sumaišyti su žemėmis, o dar ir šiomis dienomis bandoma atrasti bent menkiausią detalę, kurią galėtų nukreipti prieš mus, patriotus. Svarbiausia, kad tie asmenys, kurie bando visuomenę nukreipti prieš tautišką jaunimą, patys nedalyvauja mūsų veikloje, neišpažįsta mūsų vertybių. Priešingai, jie pasirenka provokatorių gretas. O ypač šių metų eitynės neapsiėjo be protestų. Keli asmenys užstojo mums kelią savo plakatu „visuomenė be neonacių“, Tolerantiško Jaunimo asociacija skelbianti, jog esame rasistai (pastebėjimas: mūsų gretose žygiavo Pakistano pilietis, kuriam niekas neužkliuvo) bei Paleckio žmonės. Taip, šis politikas labai pasistengė. Net atsivežė estų ir latvių. Įdomu, kokį įspūdį jiems paliko eitynės?
Vis dėlto, kas gi taip nepatiko visiems tiems asmenims? Šūkis „Lietuva – lietuviams?“ Dar nežinantiems priminsiu, kad šis šūkis atkeliavo iš mūsų himno autoriaus, Vinco Kudirkos, laikų. Argi jūs negerbiate ir jo? Žmogaus, kurio dėka valstybinių švenčių metu giedate „Vardan tos, Lietuvos“? Ir jeigu jau taip nepatiko šis šūkis, kodėl nepriėjote prie eitynių dalyvių ir nepaklausėte, kaip derėtų jį interpretuoti? Pabijojusiems galiu pasakyti. „Lietuva – lietuviams“ nesakoma, kad Lietuva turi priklausyti TIK lietuviams. Mūsų valstybė yra skirta kiekvienam asmeniui, kuris laiko save lietuviu, o tai, kaip žinia, gali būti tiek lenkų, tiek rusų, tiek žydų ar kitos tautybės žmogus. Juk mes nevarome kitataučių, nes jie turi teisę čia gyventi, bet kartu turi ir pareigą. Pareigą integruotis į visuomenę, tapti jos nariais.
Be to, jeigu atsirado negirdėjusių, eitynėse buvo naudojamas ir atliepinys šiam šūkiui „lietuviai – Lietuvai“. Juo buvo sakoma, kad šiais emigracijos ir globalizacijos metais, prieš išvykdamas lietuvis turėtų itin gerai pagalvoti ar tikrai nori išvykti ir palikti savo gimtąją žemę. Kartu ši šūkio dalis ragina visus emigravusius piliečius grįžti iš svečių šalių.
Kitas dalykas, kuris užkliuvo žiniasklaidai, vadinamieji „skinai“. Asmeniškai man, iš karto kilo klausimas: kodėl? Ar dėl to, kad jie buvo priekyje? Bet juk jų buvo vos keliasdešimt. Eitynių pagrindą sudarė ilgaplaukiai asmenys. O ir šiaip, nejaugi norint būti patriotu ar ateiti į eitynes, kur susirenka jaunimas, asmuo turi atitikti tam tikrus išvaizdos standartus? Vadinasi, žmogus atvykęs pagerbti protėvių ir tų, kurie kovojo už jo šalies laisvę, turės praeiti patikrinimą. Ne itin logiška. Bet greičiausiai, ši subkultūra skaitytojams asocijuojasi su 2008 metų eitynėmis, kai buvo tokie šūkiai, kaip „Juden Rauss“. Pamirškite. Kovo 11-osios eitynės keičiasi. Jau trejus metus iš eilės nebuvo nieko panašaus, bet skandalus vistiek keliate.
Prieš baigiant, noriu kreiptis į kiekvieną asmenį, kuris buvo suklaidintas žiniasklaidos ar kitų institucijų atstovų. Jaunimas, kuris žygiavo Gedimino prospektu, nėra nacistai ar fašistai, tai jaunieji tautininkai, kuriuose yra išugdyta meilė Tėvynei. Nejaugi jūs nematėte priekyje einančių merginų, kurios buvo pasidabinusios tautiniais drabužiais, nejau nematėtė tos trispalvių jūros? Didžiuokitės, kad Lietuva dar turi jaunimo, kuriam rūpi valstybės ateitis.
Taigi, nustokime burnoti ir pilti purvą ant tų, kurie stengiasi išsaugoti ir skleisti lietuvybės idėjas. Jie mūsų ateitis. Neapšaukime neonaciais asmenų, dainuojančių liaudies dainas ir žygiuojančių su trispalve rankose.
