Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir Lietuvos politologų asociacija kas ketverius metus metinę politologų konferenciją skiria Seimo rinkimų rezultatams aptarti. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų grupė, vadovaujama Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) profesoriaus Liudo Mažylio, pristatė tyrimą, nagrinėjusį politinės partijos „Drąsos kelias“ genezę.
Partijos formavimosi užuomazgas tyrimo autoriai traktuoja kaip vieną iš nerinkiminių kampanijų, kuri užsitęsė neįprastai ilgai. Taip, savo ruožtu, ji suskaidė Lietuvos visuomenę į kelias grupes – palaikančius vieną ar kitą pusę, abejinguosius ar siekiančius nusišalinti nuo temos svarstymų. „Jau vos pradėjus tyrimą akivaizdžiai matėsi vyksmo fazės, sąlyginai vadintinos „trileriu“, „vaiko likimo“ ar „sąmokslo“ versijomis. Visa tai suponavo nevienaprasmes, kraštutinai emocines interpretacijas, itin individualizuotą vyksmo suvokimą, „buitines“ diskusijas, ilgainiui nureikšminant faktus bei sureikšminant nuomones bei vertinimus,“ - sako tyrimo vadovas prof. L. Mažylis.
Dar vienas kampanijos bruožas – išskirtinis žiniasklaidos dėmesys. Ji buvo praktiškai vienintelė taip ryškiai eksponuojama pilietinė kampanija per pastaruosius metus. Jos pagrindiniai akcentai – sisteminės negerovės, nepasitikėjimas formaliomis – visų pirma teisėsaugos – institucijomis, priešinama „pilietinė visuomenė“ ir valdžia. Politikos veikėjai buvo linkę užimti dviprasmes pozicijas, jas kaitalioti, pateikti „išplautus“ vertinimus.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai vertino kampanijos įvykių atspindėjimą žiniasklaidos portaluose, vertybinių nuostatų poslinkius bei veikėjų interesus. Kriterijai – pasikartojamumas žiniasklaidos portaluose, trukmė, kampanijos simbolika, portalų skaitytojų vertinimų kiekis bei klišės, politikos veikėjų pozicijos bei trukmė. Tyrime nustatyta, kad, kitų Lietuvoje vykusių nerinkiminių kampanijų fone, „Garliavos įvykių“ atspindėjimas pasižymėjo išskirtiniu žiniasklaidos ir jos vartotojų dėmesiu (publikacijų dažnis, kampanijos trukmė, ryškūs kampanijos etapai su kintančiomis ir nekintančiomis centrinėmis problemomis). Be to, tyrime buvo atlikti interviu su kampanijos veikėjais (skirtingų požiūrių rėmėjais), taip pat atskirų fokusuotų grupių interviu.
Tyrėjų nuomone, susiklostė aplinkybės, kurių visuma sudarė palankią terpę formuotis naujam politiniam dariniui. Persiliejant nerinkiminei kampanijai į rinkiminę, galutinai išryškėjo regioninė dimensija (didesnė parama „Drąsos keliui“ Kauno rajone ir Kauno mieste). Ieškant analogijų ir paralelių su analogiškais naujų politinių darinių genezės procesais, pastebėta tam tikrų panašumų su partijų formavimusi Latvijoje ar Lenkijoje. Vis dėlto partijos „Drąsos kelias“ atvejis yra savaip unikalus visoje šio regiono erdvėje.
Šis tyrimas – tai sudėtinė Lietuvos mokslų tarybos mokslininkų grupių projekto „Nerinkiminių kampanijų įtaka politikos procesams Lietuvoje“ dalis. Platesnis tyrimo kontekstas bus pristatomas lapkričio 26 d. VDU konferencijoje, apibendrinančioje vykdytą projektą.
