Ankstyvą 2006- ujų balandžio 20-osios rytą, viename Meksikos mieste, greta Valstybės finansų sekretoriato, buvo rasta žinutė: ,,Tam, kad išmoktumėte gerbti." Visai netoli šio užrašo, buvo rastos dvi valstijos pareigūnų galvos.
Tai buvo tik konflikto, kuris geriausiai apibūdinamas žodžiu ,,karas" pradžia. Nuo pat 2006 metų šis karas jau nusinešė daugiau negu 35 tūkstančius gyvybių. Neveltui šis konfliktas įgavo statusą, kaip labai svarbaus ir keliančio grėsmei visam regiono saugumui.
Būtent dėl to, į šį konfliktą taip pat įsivėlė ir JAV, kuri nuo 2008 metų šiam reikalui skyrė jau 1,6 mlrd. JAV dolerių bei planuoja Meksikos vyriausybei, pagal Meridos programą suteikti dar mažiausiai 262 mln. JAV dolerių.
Galima įtarti, kad šis karas prasidėjo, kai 2006 metais nedidele persvara (0,56 proc.) Meksikos prezidento rinkimus laimėjo Felipe Calderonas. Šis, ieškodamas, kaip greičiau įtvirtinti savo kaip legitimaus prezidento statusą, praėjus savaitei po inauguracijos įvedė federalinę armiją į Mičoakano provinciją bei paskelbė karą narkotikų karteliams. Nepaisant didelių investicijų, 2010 metų pabaigoje net 63 proc. šalies gyventojų manė, kad šį karą laimi narkobaronai.
Nesunku suprasti kodėl, mat net nepaisant 55 tūkst. karių, 20 tūkst. specialiųjų agentų, pernai šalyje buvo užfiksuota daugiau nei 13 tūkst. su F. Calderono karu susijusių mirčių. nors vyriausybė skelbia, jog šios aukos daugiausia tarpusavyje kariaujančių narkotikų kartelių, tačiau abejotina ar galima jiems būtų priskirti net 994, ketverių metų laikotarpyje per susišaudymus nužudytus vaikus.
Paskutiniais metais daugiausia nužudymų užfiskuota JAV pasienio zonose, iš kurių Siudad Chuaresas įtrauktas į pavojingiausių pasaulio miestų sąrašą, šiame mieste per dvejus metus nužudyti net 7386 žmonės. Norint geriau įsivaizduoti narkobaronų žiaurumą galima prisiminti įvykį, šių metų sausį sukrėtusį turistinį Akapulko miestą, kur per 24h buvo nužudyti 32 žmonės, 14 iš jų buvo rasti nukirstomis galvomis miesto prekybos centre, ten taip buvo paliktas Sinaloa kartelio lyderio Elo Chapo Guzmano ženklai.
Taip pat verta paminėti ir tai, kad visai neseniai atokioje nuokelėje buvo rastas į medį atremtas negyvas policininkas, perrengtas kaip iš animacinių filmukų nužengęs Meksikos kaubojus. Tai jau 90 kartas šiemet Sinaloa regione, kuomet randamas šitaip kaubojumi perrengtas negyvas policininkas. Netoli lavonų paliekamas užrašas: ,,Aš esu faras - kaubojus. Ahoo-ya!!! Greitai bus daugiau."
Kaip veikia karteliai?
Dar XXa. ketvirtajame dešimtmetyje į Sinaloa valstiją buvo atvikę kinai tiesti geležinkelių. Šie vietinius meksikiečius pamokė, kaip iš paprastų aguonų, augančių daržuose, išgauti opijų. Krizei užklupus kasybos pramonę, daugelis meksikiečių pradėjo užsiiminėti šiuo visai ,,nekaltu" verslu. Sparčiai plintant šiam nelegaliam verslui, valdžia buvo nusprendusi, kad reikia uždrausti opijaus gamybą ir pradėti kovoti su augintojais. Vis dėl to jau buvo per vėlu - susikūrusio širšių lizdo suardyti nepavyko.
Norėdami parduoti savo ,,prekę" Amerikoje, meksikiečiai yra susitarę su jau JAV veikiančiomis ispanų grupuotėmis, kaip MS13 ir Meksikos_mafia. Nors pagrindine dalį produkcijos gauna šios gaujos, tačiau nemažai narkotikų eksportuojama ir Crips, Bloods, Hells_Angels, Puerto Ricans, Dominicans ir kitoms, kurios gali be rūpesčių ,,stumdyti" prekę. Tai padeda karteliams nusimesti nuo savęs daug problemų: mokesčiai, rizika, pardavimai, tinkamai neišmokyta darbo jėga - tai jau kažkieno kito bėdos. Visos grupuotės karteliams tėra ,,laukinės kortos" (angl. wild card), mat jų elgesys yra nekontroliuojamas. Karteliams visiškai neapsimoka šių gaujų įtraukti į savo struktūrą. Meksikiečiai tiesiog yra patenkinti tuo, kad gali jiems parduoti narkotikus, tačiau grupuočių jie nepaleidžia daugiau nei per žingsnį ir kontroliuoja visą jų prekybą.
Gatvių pardavėjai - dažniausiai imigrantai iš Meksiko, kurie atvykę į JAV dirba pačius sunkiausius, fizinės jėgos reikalaujančius darbus. Matydami, kad jiems niekaip nesiseka pakilti aukščiau karjeros laiptais, jie tampa ,,dealeriais", pradėjus kaip smulkios žuvelės, nuo jų pačių priklauso, kaip augs jų autoritetas mafijos pasaulyje.
Stambūs pardavėjai, dažniausia krautuvių ar greito maisto užkandinių savininkai pardavinėja narkotikus ,,iš po prekystalio". Jeigu pardavėjas būna sugaunamas, tuomet jo šeima iškeliauja į Meksiką ir gyvena kartu su karteliu, kaip garantas, kad ,,dealeris" nieko neišpasakos federaliniams agentams.
Visa ši struktūra veikia tiesiog nepriekaištingai, mat net 90 proc. visų narkotikų į JAV patenka būtent iš Meksikos. Narkobaronai vien per 2010 metus iš prekybos narkotikais uždirbo 14mlrd. JAV dolerių iš kurių 61 proc. uždirbtas parduodant marihuaną. Be prekybos kvaišalais karteliai užsiima prostitucija, prekyba ginklais, pinigų plovimu.
Meksikoje veikia septyni narkotikų karteliai: Tichuanos, Juarezo, Sinaloa, Meksikos įlankos, Kolimos, Oachakos, Kasiko. Visi karteliai turi pasiskirstę savo teritorijas, tačiau trys didžiausi- Juarezo, Sinaloa ir Meksikos įlankos veikia beveik visoje šalyje.
Kartelių nariai yra gerai apmokyti, jeigu įvyktu situacija, kad jie įkliūtu, jie elgsis labai ramiai ir atrodys net geranoriškai, tačiau jie paprašys, policijos, kad leistų paskambinti ir kodų kalba perspės kitus, kad jis įkliuvo. 10kg amfetamino jiems yra niekai, vertinant tai, kad viskas išliktų paslaptyje.
Kaip ir bet kuri kita mafija, karteliai atlieka užsakomąsias žmogžudystes, skolų išmušinėjimą, susidorojimą su policininkais ar politikais. Tam jie turi savo smogikų grupes, kurios visa tai ir atlieka. Viena žymiausių ,,Zetos"- susikūrė iš buvusių Meksikos armijos pareigūnų, tarnavusių JAV. Ši grupuotė dirba Įlankos karteliui.
Karteliai yra ypatingai gerai ginkluoti. Per ketverius karo metus buvo konfiskuota beveik 100 tūkst. nelegalių ginklų. Gaila, bet tai tik maža dalis iš 5 mln. registruotų ir 16.5 mln. neregistruotų ginklų. Mekskiečiai susirėmimuose naudoja 7,62 mm kalibro kuklosvaidžius, granatas ir net prieštankinius pabūklus! Nupirkti ginklai iš JAV dedami į pasienį kertančius automobilius ir po 4 vežami per sieną (tai laikoma smulkiu nusižengimu). Remiantis JAV ir Meksikos susitarimu, iš visų 36 pasienio puktus kertančių automobilių tikrinamas tik, kas dešimtas.
Kada visa tai baigsis?
Ir nors Meksikos valdžia bando įtikinti, kad narkobaronai yra įbauginti, tačiau darosi akivaizdu, kad kol bus koncentruojamasi į pasiūlos mažinimą, situacija tik dar labiau prastės. Mažos vilties teikia ir tai, kad JAV narkotikų vartojimas sumažejo perpus, tačiau tai kompensuoja jo augantis populiarumas Europoje ir Lotynų Amerikoje. Tačiau šiuose regionuose, kol kas dominuoja prekeiviai iš Venesuelos. Mažėjant rinkai baiminamasi, kad savo srautus pakeis ir Meksikos karteliai.
Labai abejojama, ar Meksikos armija išvis pajėgi varžytis su karteliais. Kariškiai vengia susiremti su smogikais bei norėdami įrodyti, jog dirba apkaltina nekaltus žmones bendradarbiavimu su karteliais. Didelį žmonių įsiūtį kelia ir JAV dalyvavimas operacijoje, mat JAV kariškiai Meksikos teritorijoje elgiasi kaip užsimanę. Ypač didelis skandalas kilo, kai pagal slaptą planą ,,Greiti ir įsiutę" (angl. Fast and Furious) siekiant nustatyti prekybos kanalus buvo atvežta 2000 ginklų, kurie vėliau ,,paslaptingai" dingo, o dalis jų buvo rasta įvairiose nusikaltimų vietose.
Ir vis dėl to sunku tikėtis, kad Calderono karas baigsis kovojant ginklu, o nesprendžiant socialines problemas, bei skiriant dėmesį narkotikų prevencijai ir gydymui. Na, o kolkas atrodo, kad Meksikoje vyksta karas be galo.
