Kol vieni savo laisvalaikį leidžia apsikabinę „bambalį“ alaus ar tingiai spaudinėja televizoriaus pultelio mygtukus, kiti užsiima įdomesne ir prasmingesne veikla. Kalbiname dvyliktokę Moniką Kalinauskaitę – „Žaliosios kartos“ savanorę, atsakingą už „ŽK dirbtuvių“ organizavimą, taip pat visuomeniškai aktyvią ir kūrybinės energijos nestokojančią asmenybę.
– Monika, kaip save apibūdintum trim sakiniais?
– Atvirai sakant, tai vienas iš sudėtingiausių klausimų... Bet pabandysiu. Manau, esu principinga ir linkusi vadovauti, tačiau tuo pačiu labai mėgstu darbą komandoje ir bendravimą (pastarąjį ypač). Esu tikra gyvūnų mylėtoja, įrodymas – turiu (net) 7 augintinius. Ir labai mėgstu svajoti (apie Australiją, pasaulį, mėlyną dangų – viską). Taip, tai turbūt pagrindinis mano požymis.
– Kaip Tau pavyksta suderinti mokslus, savanorišką veiklą ir dalyvavimą papildomuose mokymo projektuose? Ar niekas nenukenčia?
– Tiesą pasakius, viską suderinti tikrai nelengva. Dvylikta klasė – mokslai, papildomo ugdymo užsiėmimai suryja marias laiko, tačiau vakarais, savaitgaliais pasiduodu socialiniam gyvenimui ir derinu savanorystės reikalus. Na, žinoma, yra ir „sritis“, kuri nukenčia... Tai – miegas! Bet jau pripratau miegoti ne taip ir daug.
– Kaip ir nuo ko prasidėjo Tavo veikla „Žaliojoje kartoje“?
– Na, iš pradžių „Žaliojoje kartoje“ neturėjau daug darbo. Kartais balsuodavau už renkamą ŽK šūkį, pareikšdavau nuomonę aptariamais klausimais. Bet kai ėmėsi didžiojo dirbtuvių projekto, gavau svarbų vaidmenį – tapau viena iš organizatorių.
– Kas įsiminė labiausiai?
– Nors ir keista, labiausiai įsiminė ne novatoriškos EKO idėjos ar visi kiti smagūs aplinkai nekenksmingi dalykėliai, bet žmonės, kuriuos sutikau. Tiek ŽK savanoriai, tiek būsimų dirbtuvių, pamokėlių vedėjai yra nuostabūs, įdomūs, entuziastingi ir pasiryžę keisti pasaulį! Esu laiminga, kad gyvenimas leido man su jais susipažinti!
– Kadangi esi viena iš „ŽK dirbtuvių“ organizatorių, papasakok apie jas. Ko galima iš jų tikėtis?
–Tai bus teorinių pamokėlių (tikrai ne tų nuobodžių, faktinių paskaitų litanijų – tai veikiau bus tikrai įdomios ir stebinančios diskusijos) ir praktinių užsiėmimų – dirbtuvių – ciklas jaunimui. Projekto metu skatinsime moksleivius ir studentus rinktis ekologišką gyvenimo būdą. Vadovausimės moto – prikelk daiktus antram gyvenimui. Gaminsime aksesuarus iš nebereikalingų daikčiukų, rastų namuose, „Tetra Pak“ pakuotę paversime pinigine ir taip toliau. Tikimės, kad projektas tikrai pritrauks daug dėmesio!
– Su kokiais sunkumais organizuojant dirbtuves teko susidurti?
– Pirmas titaniškas darbas buvo susisiekti su dvidešimt potencialių projekto „lektorių“. Kai kurie net neatsakydavo į kvietimus dalyvauti – susisiekti su jais buvo neįmanoma. Tačiau galiausiai dešimt tikrai šaunių vedėjų sutiko. Kitas sunkus etapas – derinti smulkmenas, susigaudyti laiškuose: kas, kur, kada... Tačiau dabar, kai jau beveik viskas suorganizuota, galiu lengviau atsipūsti ir suprantu, kad verta buvo taip stengtis.
– Ką veiksi, kai jos pasibaigs?
– Manau, dirbtuvėms pasibaigus, pasiimsiu trumpas atostogas ir skirsiu daugiau dėmesio mokslams – juk vis dėlto 12-ta klasė ir egzaminai jau ant nosies.
– Kaip vertini ŽK komandą? Ar susiradai draugų?
– Komanda – nuostabi! Visi esam jaunatviški ir kūrybingi, kupini entuziazmo ir svajonių. Dirbame organizuotai (nors kartais, deja, aš ir vėluoju) ir pareigingai. Kaip jau minėjau, tikrai vertinu visus, kuriuos sutikau, ir džiaugsiuosi, jei toliau palaikysiu tokius gerus ir šiltus santykius.
– Kaip prognozuoji ŽK ateitį?
– ŽK dar labai jauna organizacija – sausio 12 d. jai suėjo tik penkeri. Tad jos ateitis, tikiu, yra šviesi. Tokia jaunatviška, propaguojanti ekologišką gyvenimo būdą ir tiek daug idėjų turinti organizacija negali išnykti lengvai ir be pėdsako. Tikiu, kad bėgant metams ji pritrauks vis didesnį savanorių ir partnerių kolektyvą, taps ryški EKO organizacija!
– Ko reikia, kad jaunimas aktyviau įsitrauktų į panašias iniciatyvas?
– Manau, ŽK eina teisingu keliu. Ji siūlo jaunimui „veiksmą“, o ne nuobodžią teoriją, skatina dalyvauti žygiuose, dirbtuvėse, bendrauja su jaunimu socialiniuose tinklalapiuose – tai tikrai gera pradžia. Jaunimas renkasi organizacijas ir veiklas pagal principą „dalyvauju ten, kur gera ir linksma“ – tai ir yra raktas į kiekvieno jaunuolio širdį.
Kalbino Aistė Kotlerytė
