2013 metų kovo 16 dieną įvyko tradicinė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos organizuojama teismo inscenizacija pabėgėlių teisės tema. Tai jau ketvirtus metus iš eilės vysktanti ir tradicija tapusi teismo inscenizacija, organizuojama bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybe Lietuvoje bei MRU Tarptautinės ir Europos Sąjungos instituto Tarptautinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių apsaugos moksliniu būreliu ir finansuojama Europos Pabėgėlių Fondo. Teismo proceso inscenizacijos renginys yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pabėgėliams skirto projekto dalis. Įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametę 2008–2013 m. programą ir EPF Lietuvoje metinę 2011 m. programą, veiksmą „Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija“, LRKD vykdo Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje finansuojamą projektą „Pabėgėlių integracijos centras“.
Šiuo konkursu buvo siekiama paskatinti šalies teisės studentus, būsimus teisininkus, domėtis pabėgėlių teise, geriau suprasti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos teisinį apibrėžimą bei suteikimo pagrindus, tikintis, kad tokiu būdu bus išugdyti kompetentingi šios teisės srities specialistai bei geriau prieglobstį gavusių asmenų padėtį suprantantys visuomenės nariai. Studentų teismo proceso inscenizacijos įvairiomis temomis rengiamos visame pasaulyje ir yra visuotinai pripažįstamos kaip vienas iš geriausių teisės studentų švietimo būdų.
Atidarant renginį dalyvius pasveikino Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš. Savo kalboje JTVPK atstovė Lietuvoje priminė dalyviams apie negalestingą situaciją Sirijoje, iš kurios pabėgėlių skaičius jau siekia vieną milijoną, o vien tik nuo 2013 sausio 1 yra užregistruota 400 000 pabėgėlių, pusė jų – vaikai iki 11 metų.
Taip pat dalyviai išgirdo prieglobstį Lietuvoje gavusio pabėgėlio iš Nepalo nuoširdžią istoriją. Jis atskleidė patirtus išgyvenimus siekiant prieglobsčio ir padėkojo Lietuvos prieglobsčio sistemai už galimybę saugiai įsikurti ir pradėti verslą. Bei pasidžiaugė, kad Lietuvos teisės studentai taip domisi pabėgėlių teise.
Šiemet studentams buvo pateikta itin sunki prieglobsčio prašytojo iš Afganistano byla, kuri pareikalavo nemažų ne tik pabėgėlių teisės žinių, bet ir analitinių gebėjimų nagrinėjant informaciją apie Afganistaną.
Prieglobsčio prašytojas šioje byloje buvo Afganistano pilietis Abdul Qadir Durrani, kuriam Afganistane iš tiesų nepasisekė – dėl tarnybos Afganistano nacionalinėje kariuomenėje jis ir jo šeima patyrė Talibano grupuotės persekiojimą, kuris pasireiškė grasinimais ir smurtu. Siekdamas to išvengti, Durrani dezertyravo iš Afganistano kariuomenės ir siekė susitarti su Talibanu, kad šie nutrauktų persekiojimą, tačiau susitikimo metu jie buvo užklupti britų pajėgų. Per sumaištį Durrani buvo palaikytas Talibano kovotoju ir perduotas Afganistano policijai. Policijos nuovadoje, laikant jį Talibano kovotoju prieš jį buvo panaudotas brutalus smurtas, tačiau nuovada buvo užpulta ir Durrani pabėgo. Supamas priešų iš visų pusių jis kurį laiką gyveno Kabule, kol galop padedamas sesers pasitraukė už Afganistano ribų, pirma į Uzbekistaną, tuomet į Maskvą, o galop kirtęs Baltarusijos sieną atsidūrė įsivaizduojamoje ES valstybėje narėje – Nalšios Kunigaikštystėje.
Tai – tik maža dalis net 17 lapų ilgio apklausos protokolo, kurį šių metų dalyviams pateikė buvęs Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro tarnybos (JTVPK) atstovas Lietuvoje Vladimiras Siniovas ir Eglė Samuchovaitė. Sąlygos detalumas stulbino, studentai ne tik turėjo perversti ne vieną pabėgėlių teisės vadovėlį ir susipažinti su tarptautinėmis konvencijomis, ES direktyvomis bei teismų praktika, tačiau ir patikrinti visą prašytojo pateiktą informaciją. Pradėjus tikrinti faktus studentams iškilo daug klausimų, mat viskas ką išsakė prieglobsčio prašytojas nušvito visiškai kitoje šviesoje. Kodėl Durrani tarnaudamas karinėse pajėgose neteisingai nurodė savo karo vadus? Kodėl bėgdamas nuo Talibano gyveno Baghrami rajone, kuriame Talibanas veikė stipriausiai? Galbūt šis žmogus buvo visai ne tuo, kuo dėjosi?
Šią užduotį įveikti ir nustatyti tiesą buvo kviečiamos komandos iš Vilniaus, Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetų. Pirmajame konkurso etape komandos rengė rašytines pozicijas, atstovaudamos abi bylos puses: advokatais, siekiančiais apginti prieglobsčio prašantį asmenį ir migracijos departamento atstovais, kurie atsisakė suteikti prieglobstį Nalšios Kunigaikštystėje. Įvertinus rašytinių pozicijų išsamumą, nuoseklumą, analizuojamus teisinius ir faktinius klausimus bei naudojamus šaltinius, geriausios komandos buvo pakviestos susirungti žodiniame etape, vykusiame Mykolo Romerio universitete.
Šiame etape buvo vertinamos ne tik dalyvių sukauptos pabėgėlių teisės žinios, bet ir gebėjimas viešai kalbėti. Buvo vertinami studentų įgūdžiai įtikinamai pristatyti savo poziciją per ribotą laiką, atremti oponentų argumentus bei nesutrikti išgirdus netikėtą ar provokuojantį teisėjo klausimą.
Ši teismo inscenizacija gali didžiuotis šioje srityje itin aukštos kvalifikacijos teisėjais: buvusiu Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro tarnybos (JTVPK) atstovu Lietuvoje ir sąlygos autoriumi V. Siniovu, buvusia Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro tarnybos (JTVPK) atstove Lietuvoje, MRU profesore ir vadovėlių autore Lyra Jakulevičienė, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėju Viktor Ostrovnoj, ilgametę patirtį pabėgėlių srityje turinčiais LRKD advokatais MRU doc. dr. Laurynu Biekša ir sąlygos autore Egle Samuchovaite, „Transparency International“ projektų vadove Neringa Mickevičiūtė, teisininku ir LRKD Pabėgėlių integracijos centro darbuotoju Ghulam Rabani Rahmat, bei daugelio teismo inscenizacijų dalyve, VU dėstytoja ir VU Jessup 2013 komandos trenere Jevgenija Vienažindyte.
Po trijų raundų ir finalo paaiškėjo, kad teismo inscenizacijos nugalėtoja tapo Mykolo Romerio universiteto magistrantė Monika Dumbrytė, kuri viena įveikė visas oponentų komandas ir finale galutinai įtikino Nalšios Kunigaištystės 8 teisėjų kolegiją suteikti Abdul Quadir Durrani prieglobstį. Nepriekaištinga kalba ir sklandūs oratoriniai sugebėjimai jai pelnė ir geriausios teismo inscenizacijos kalbėtojos titulą. Antrąją vietą užėmė taip pat MRU studentų komanda „Atskiroji nuomonė“, sudaryta iš Enrikos Tamašauskaitės ir Airidos Ruibytės. Apdovanojimas už geriausiai parengtas rašytines pozicijas atiteko komandai “No Asylum” sudarytai iš Mykolo Romerio universiteto magistrantų Tomo Černiaus ir Modestos Kreivėnaitės.
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Laurynas Biekša padėkojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovams, renginio organizatoriams Giedriui Ožiūnui ir Aistei Gerikaitei-Šukienei už studentų susidomėjimą pabėgėlių teise itin skatinantį renginį ir pasidžiaugė, kad analogiškas renginys jau yra pradedamas planuoti ir kitiems metams.
Inscenizacijos nugalėtoja apdovanota ypatingu JTVPK įsteigtu prizu: galimybe susitikti su JTVPK atstove Lietuvoje Renata Kuleš ir iš arčiau susipažinti su šios organizacijos veikla. Visi teismo inscenizacijos dalyviai gavo Raudonojo Kryžiaus suvenyrus, o ir diena, praleista mokantis iš geriausių Lietuvos pabėgėlių teisės ekspertų, suteikė neįkainojamos patirties, žinių ir įkvėpimo kiekvienam dalyviui.
