Niursas ieško žmogaus amžinai draugystei (nuotraukos)

Sveiki mielieji,

kaip jau dauguma žinote, yra Vilniuje toks kalnas, į kurį lipa, važiuoja, ridenasi nepailsdami vilniečiai. Kalnas, ant kurio pasitinka užrašas „Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba". Kalnas, ant kurio užlipę namų netenka ne vienas juos prieš tai turėjęs. Paprastai tariant, tampa benamiu, tokiu, kokius ši tarnyba priima. Priima pasirašius dokumentus, kad nuo šiol benamiukas, per nustatytą laiką neradęs namų, keliaus į amžinuosius medžioklės plotus, kur vietos užeks visiems.  Nežiniau kokio sunkumo dušele ridenasi žmogus atgal nuo to kalno, pasirašęs tokį popierių ir palikęs neretai ilgus metus mylėtą (nors gal ir ne?), prižiūrėtą, nebereikalingą...

Kalnas mato ir laimingų dūšelių, kurios viena kitą atranda, nes kažkas susivėlusio kamuoliuko pavidale įžiūrėjo draugą visam gyvenimui. Draugą, kurį susirgusį glaus po savo antklode, o jis savo ruožtu pasveikęs galbūt apgins nuo užpuolikų, galbūt ištrauks skęstantį iš vandens, o gal tiesiog visada tyliai ar siautulingai bus šalia ir savo buvimu suteiks daug džiugesio namams. Visokių istorijų mato kalnas, gaila, kad tik papasakoti negali.

Būna ir tokių istorijų, kai po karantino sanitarinėje tarnyboje šunys gauna „išankstinius bilietus" į amžinuosius medžioklės plotus, bet geltona burtų lazdele pamojus šunys, kuriems tuo metu labiausiai reikia pagalbos, keliauja į „gyvybės vagonėlius" arba laikiną naminę globą.

Taigi, pristatau vieną jų – istorija apie  Rusų europinę laiką Niursą. Tikrą, gražų, gerą, ir protingą, bet kažkieno išduotą, paliktą, buvusiems šeimininkams pasirašius dokumentą, kad žino apie bilietą ne tik į galimus naujus namus, bet ir į amžinuosius medžioklės plotus... Taip, čia tas pats buvęs 476, kuris palikdamas „Grindos“ vartus, susigrąžino savo vardą – Niursas.

Tik tvarkant globos dokumentus paaiškėjo, kad Niursui yra 7,5 metų, gimęs spalį, turi tvarkingą skiepų pasą ir medžioklinio šuns registracijos pažymėjimą, išduotą 2005 metais. Yra žinomi net tėvų vardai. Kodėl Niursą į „Grindą“ atidavė šeimininkai? (gal užsienis, gal liga, gal?) Mes to nežinome, bet galime papasakoti koks yra Niursas: Niursas tvarkingas, ramus šuo, gražiai vaikšto su pavadėliu, žino kaip elgtis mašinoje, namuose. Puikiai įsimena daiktus ir vietas.  Be abejonės mėgsta lauke vaikščioti daug ir labai daug.

Gražiai vaikšto su pavadėliu, nesitampo, vaikšto visada dešinėje pusėje, galbūt taip buvo mokintas. Labai mėgsta iš balkono stebėti veiksmą gatvėje. Jaučia ypatingą meilę labradoram,t.y. labradorėm, jas iš tolo pastebi ir stengiasi susipažinti, nori žaisti. Su vaikais yra kantrus, toleruoja glostymus, apsikabinimus, nuo jų nebėga. Moka ir loti ir kaukti, t.y. jei mano, kad verta kažką aploti, taip ir padarys, bet tuo nepiknaudžiauja. Be galo be krašto nori į lauką, kad ir kiek ilgai vaikščiotum, niekada nėra gana. Grįžta namo, atsigeria ir vėl prie durų vedasi globėją. Dėl šios priežasties turbūt jam būtų smagiau gyventi aptvertoje teritorijoje, kur galėtų kiek nori būti lauke,o nakvoti namuose. Šuo judrus, žaismingas, geros sveikatos.

Niursas maisto nuo stalo neima, miegoti renkasi gultelį balkone, globėja manė, kad jam žaislai nerūpės, pasirodo, kai jis nori, ateina pats žaisti ir pasimeilinti, o ir žaislai rūpi. Kažkam bus tobulas draugas.

Atvykite susipažinti su Niursu ir jį įsimylėsite, pažadame:)

Globėjos Tamaros telefonas 869851716, šuo globojamas Vilniuje. Būtų labai šaunu, jei kas globą galėtų perimti nuo Joninių, arba Joninių proga Niursas iškeliautų į nuolatinius namus.