Klaipėdos rajono savivaldybės tarnautojai kviečia bendruomenes į diskusijas išrinkti optimaliausią, tinkamiausią Klaipėdos rajono gyventojų vietinės rinkliavos už atliekų apmokestinimo vieną iš dviejų variantų, kuriuos pasiūlė turbūt kažkokie ypatingi ekspertai genijai, sėdintys, matyt, Dievui ar iš dešinės, ar iš kairės, nes niekas, atrodo, net nedrįso suabejoti tomis jų iš viršaus nuleistomis „tiesomis”. Siūloma įvesti mokestį nuo būste registruotų žmonių skaičiaus, arba nuo būsto ploto.
Taip jau yra, taip jau atsitiko, kad mes pratinami ir įpratinti rinktis ne iš gerų, teisingų dalykų, o iš dviejų labai blogų dalykų, lyg ir mažesnį blogį. Svarstymui teiktų pasiūlymų absurdiškumo ir amoralumo esmė yra ta, kad, pirma, norima nubausti, užkrauti mokesčiais mažiausiai dėl šiukšlių bei jų gausos kaltus arba visiškai nekaltus asmenis, antra, abu gyventojų apmokestinimo (apiplėšimo) variantai ne tik nėra nukreipti į šiukšlių kiekio mažinimą, atliekų rūšiavimą, tolimesnį jų perdirbimą ir antrinį panaudojimą, bet, priešingai, yra stabdantys bet kokias civilizuotas atliekų tvarkymo ir jų kiekio mažinimo priemones, iniciatyvas. O gal kas suinteresuotas dideliu kiekiu šiukšlių? Pavyzdžiui, rajone planuojamų šiukšlių deginimo jėgainių statytojai?
Kuo nusikalto kaimo močiutė, pasimelžianti savo ožkytę, susirenkanti savo vištų kiaušinius, užsiauginanti savo daržovių, vaisių, kartą ar du per mėnesį nuvažiuojanti ar nueinanti į parduotuvę duonos ar batono, o polietileninį maišelį nuo jo dar dažniausiai daug kartų panaudojanti kokioms nors ūkio reikmėms. Pas ją nesikaupia šiukšlės: maisto likučiai atiduodami gyvuliukams arba kompostuojami. Tad už ką ją bausti ta 200 Lt ar didesne bauda? Ar už tai, kad nešiukšlina, neteršia, kad mažai vartoja, kad gyvena harmonijoje su aplinka?
O kuo kaltas Gargždų ar kito miesto ar miestelio gyventojas, kad jis yra priverstas į namus tempti maišus pakuočių (šiukšlių), kurių tūris ir svoris dažnai viršija nupirkto reikalingo produkto svorį (jo kaltė nebent tik tokia, kad jis negyvena taip, kaip ta močiutė)? Ar vartotojui, pirkėjui reikalingos tos šiukšlės? Ne, jos žmogui tik sukelia problemų. Apie žmogaus gerovę, patogumą čia net kalbos negali būti...
Gausios pakuotės, kaip ir ilgo galiojimo laiko maisto produktai, be saiko prifarširuoti žmogui kenksmingų priedų, yra naudingi tiktai patiems prekybininkams, tiktai jų patogumui. Juos ir galima laikyti vienais iš pagrindinių šiukšlių kalnų augimo kaltininkų ir iniciatorių (nekalbant jau apie kitą kaltę – dėl prastos kokybės maisto ryškiai pablogėjusią visuomenės sveikatą). Tad laikantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, gal reikėtų galvoti ne apie niekuo dėtų žmonių, ir taip jau apmokestintų daugiau nei 60 % nuo savo pajamų, dauguma kurių ir taip jau gyvena žemiau skurdo ribos, o apie kaltininkų, temokančių tik 15 % nuo gauto pelno, apmokestinimą? Prekių gamintojai už mūsų šiukšles kartą jau sumoka, kodėl turime mokėti dar?
Nuo 2003-01-01 teršimo mokestį privalo mokėti gaminių gamintojai ir importuotojai (gamintojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamina teršimo mokesčiu apmokestinamus gaminius ir (ar) gaminius pakuoja į teršimo mokesčiu apmokestinamą pakuotę, importuotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris importuoja į Lietuvos Respubliką teršimo mokesčiu apmokestinamus gaminius ir (ar) gaminius, supakuotus į teršimo mokesčiu apmokestinamą pakuotę).
Teršimo mokesčio objektas yra gaminiai, nurodyti įstatymo 3 priedėlyje (padangos, akumuliatoriai, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, variklių degalų, tepalų bei oro filtrai ir hidrauliniai amortizatoriai). Minėtame priedėlyje yra nurodyti ir šių gaminių teršimo mokesčio tarifai (litais už gaminių kilogramą ar vienetą arba procentais nuo šių gaminių didmeninės kainos).
Teršimo mokesčio objektas taip pat yra pripildyta pakuotė, nurodyta įstatymo 4 priedėlyje (stiklinė, plastmasinė, metalinė, kombinuota, popierinė, kartoninė ir kitokia pirminė pakuotė), kuriame taip pat yra nurodyti ir šių pakuotės rūšių teršimo mokesčio tarifai (litais už pripildytos pakuotės litrą arba pakuotės svorio kilogramą). Teršimo mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie eksportuoja teršimo mokesčiu apmokestinamus gaminius ir (ar) į teršimo mokesčiu apmokestinamą pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo teršimo mokesčio skaičiavimo nuo tokio apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekio, koks buvo eksportuotas per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, su sąlyga, jeigu yra pateikiami dokumentai, patvirtinantys eksportuotų gaminių ar pakuotės kiekį. Šiame įstatyme taip pat numatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo teršimo mokesčio, skaičiuojamo nuo viso gaminių ir (ar) pakuotės kiekio, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Kur panaudojami pinigai už surinktą pakuotės mokestį? Gavus detalias ataskaitas, gali paaiškėti, jog jų pakanka net ik nemokamai gyventojams išvežti šiukšles, bet ir sutvarkyti perpildytus sąvartynus, kuriuose jau nebetelpa šiukšlės. Per 20 metų nesugebėjome susitvarkyti su šiukšlėmis ir, kaip visada, kaltų nėra. Perpildytus sąvartynus ir nuo juose prisikaupusių šiukšlių imasi „gelbėti“ šiukšlių deginimo gamyklos. Taigi ir vėl savo ir savo vaikų sveikata susimokėsime kažkurį kartą už tas pačias šiukšles...
