Kiekvieną šiokiadienio rytą einant į darbą ar mokyklą, galima pamatyti jaunuolius su kuprinėmis einančius į mokyklą ir traukiančius dūmą. Dažniausiai jie eina į mokyklą, bet pamokose nepasirodo. Vietoj svarbių istorijos ar lietuvių kalbos pamokų mokiniai eina už mokyklos kampo parūkyti...
Kiekvieną rytą, prieš išeinant į mokyklą savo vaikui tėvai duoda maistpinigių, kad vaikas būtų pavalgęs ir sotus. Tačiau tėveliai nepagalvoja, jog vaikas tuos pinigus išleis nusipirkti rūkalams... Paaugliai dar neatėję iki mokyklos jau galvoja kaip reikės eiti nusipirkti cigarėčių, už tėvų duotus maistpinigius ar „susišaudyti“ cigarečių iš rūkančių draugų. Bet jie visiškai užmiršta, jog laukia kontrolinis ar savarankiškas darbas. Per tą pamoką, kai klasės draugai spręs kontrolinio darbo uždavinius, jie eis parūkyti, nes kažkokius uždavinius spręsti neįdomu, jie juks nesuteikia tokio „kaifo“' kaip rūkymas.
Pedagogikos teorija tai aiškina netobulais mokymo metodais, o mokytojai – nepakankama vaiko valia, gebėjimų stoka. Vaiko prigimtyje glūdi noras ieškoti ir tyrinėti, bet vaikas tikrai nenorės mokytis gal ir įdomaus, bet netobulai mokomo dalyko. Labai sudėtinga padėti vaikui, kuris nenori mokytis ir neturi mokymosi motyvų. Dėl šių priežasčių labai svarbu pastebėti, kada ir dėl ko jaunuoliai nebenori mokytis. Nuolat ar pamažu blogėjantys pažymiai gali patraukti vaiką į blogąjį pasaulį. Manydamas, jog vėl pamokoje gaus neigiamą įvertinimą, jis bėga iš pamokų ir ieško cigaretės bei žiebtuvėlio.
„Toks vaikas nebepasitiki savo jėgomis ir suklumpa psichologiškai. Jis pabėga kažkur, kur gali pabūti vienas ir dėl streso pradeda rūkyti,“ – sako paauglių psichiatrė dr. Aurelija Markevičiūtė. Taip pat gydytoja teigia, kad kuo anksčiau pamatomos vaiko problemos, tuo didesnė tikimybė išvengti didesnių problemų ateityje.
Paaaugliai neretai pradeda nebeklausyti tėvų, neberuošti namų darbų bei nebesirūpinti savo pasiekimais moksle. Jie pradeda mieliau klausyti savo bendraamžių draugų nuomonių ir tos nuomonės tampa svarbesnės nei tėvų. Viskas būtų gerai, bet jei tie draugai yra nesimokantys mokiniai, vaikas gali prie jų pritapti ir pats būtų toks kaip naujieji draugai.
Dažnai mokinys tiesiog nesusidomi jam dėstomu dalyku, nes jam tai nepasirodo įdomu ir naudinga. Dėl šių priežasčių iš daliės kalti ir mokytojai, kurie negali sudominti mokinio dėstomu dalyku. Kai kurie mokytojai tiesiog išaiškina temą ir duoda darbą, nors mokinys nesuprato, kas jam buvo aiškinta. Mokytojai dažnai nepersistengia labai išsamiai išaiškinti pamokos temos, nes jiems tai yra tik darbas, kuris tęsiai iki septintos pamokos pabaigos, po kurios pagaliau bus galima važiuoti į namus. Vaikai po tokios nuobodžios ir neįdomios pamokos, kitą dieną nebenori sugrįžti į tą pamoką, kurioje mokytojas vėl išdėstys sausą teoriją ir vėl užduos darbo.
Jei patys mokiniai įdėtų daugiau pastangų į mokymąsi, viskas turėtų iš esmės pagerėti: jie atrastų motyvaciją mokytis, pamirštų savo žalingą įprotį – rūkymą ir daug ką pasiektų ne tik tarp draugų, bet ir moksle. Taip pat jei mokytojai pasistengtų įdomiau ir paprasčiau išaiškinti pačias sunkiausias pamokų temas, mokiniai į pamokas eitų su šypsena.
