„Žinau viską" reporterė Reda Paitian
Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas turi savas vertybes, savus idealus. Žodį „vertybė" galima paaiškinti kaip asmenybei mielus, artimus ir vertus pagarbos reiškinius. Vertybėmis gali būti šeima, meilė, materialinė gerovė, ištikimybė bei savas kraštas. Tiesa, dabar tėvynę vertybe laiko vis mažiau žmonių.
Gyventojų tautinės savimonės nykimas yra didelė valstybės problema ir netgi grėsmė jai. Žmogus, nežinantis savosios tautos kilmės, nelaikantis tėvynės vertybe, yra tuščias ir valstybė, kurioje jis gyvena, tampa nebe simboliu, vienijančiu žmones kovoti dėl savo ir savo protėvių įsitikinimų bei ginti jį, o tik beprasme teritorija, kurioje gyvena grupelė panašiai kalbančių ir atrodančių žmonių. Džiugu, kad visais laikais atsiranda tautos šauklių, tautinės savimonės žadintojų, tokių kaip: S. Daukantas, J. Jablonskis, J. Basanavičius, V. Kudirka, kurie nuolat primena, kokie galingi miškai ir girios mus supa, kokios gražios gimtinės lygumos ir kalvos bei koks mielas tėvynės dangus.
Lietuvoje vienas žymiausių tokių tautos šauklių yra romantizmo atstovas Maironis. Jo kūryba spinduliuoja meile tėvynės gamtai: „Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos / Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja" (eil. „Lietuva brangi"); „Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu" (eil. „Vakaras ant ežero keturių kantonų"). Maironio žodžiuose glūdi didinga tautos istorija ir viltys, kad ateities kartos ne mažiau stengsis dėl gimto krašto gerovės, jo aukštinimo ir puoselėjimo. Šio romantiko eilėraštyje „Trakų pilis" ypač gražiai kalbama apie didžią Lietuvos praeitį: „Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai / Ir tiek mums davei milžinų / Tu Vytauto didžio galybę matei, / Kad jojo tarp savo pulkų." Be abejo, daugelio romantikų eilėraščiuose yra tokia pati didelė pagarba tėvynei.
Dažnai žmogus, kuris nejaučia pagarbos gimtajai šaliai, pabėga iš jos, kitaip tariant, emigruoja. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad visi emigrantai tokie. Išvykimo priežasčių gali būti labai įvairių: tai ir geresnio gyvenimo ieškojimas (kas dabar labai populiaru Lietuvoje), galbūt nuotykių troškimas, norėjimas visiškai pakeisti gyvenamąją aplinką ar kitatautis sutuoktinis. Būdamas svetur, tu gali padėti savo šaliai. Pavyzdžiui, išvažiuoji gyventi į Armėniją, kur visai kitokie papročiai ir tradicijos nei pas mus. Ten tu reprezentuoji savo šalį. Pagal tavo elgesį kitos kultūros žmonės susidaro nuomonę apie Lietuvą. Tu tampi savotišku šalies veidu, atspindžiu. Draugiškas tu – draugiški visi lietuviai, egoistas tu – egoistai visi lietuviai. Tautinė savimonė reikalinga žmogui. Ją reikėtų ugdyti nuo pat gimimo. Juk naudinga mokėti savojo krašto istoriją, turėti bent elementarių žinių apie ją. Pavyzdžiui, Bulgarijoje daugumai gyventojų toks paprastas klausimas kaip: „Koks asmuo pavaizduotas ant jūsų dešimties lyrų banknoto?" pasirodo labai sudėtingas ir neįveikiamas, o turistai gali papasakoti netgi daugiau apie Bulgarijos istoriją nei patys jos piliečiai. Žinoma, kalbant apie tautinę savimonę reikia nepamiršti gimtosios kalbos, kurios mokėjimas yra itin svarbus, ne veltui Jonas Jablonskis sakė: „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta".
„Žinau viską" jaunieji žurnalistai yra jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" vykdoma iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
„Scanpix" nuotrauka.
