Tikriausiai jau daug kartų esate girdėję kalbas apie aukštojo mokslo sistemos teigiamas ir neigiamas puses. Dažnai girdime šukavimus iš dviejų barikadų pusių: Švietimo ir mokslo ministerijos ir iš dalies paprastų žmonių. Valdininkai vis pabrėžia, jog jų vykdyta reforma jau rodo savo vaisius, o tie pikti žmonių liežuviai byloja, jog iš tikrųjų „mokslo“ reforma įgyvendinta buvo tik popieriuje. Bet nesvarbu... Nuomonių visada būna skirtingų, o diskusijose gimsta tiesa. Tiesiog skaitydami toliau prisiminkite Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41-ąjį straipsnį: „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.”
Taigi, eikime prie esmės. Paskelbti pirmojo bendrojo priėmimo turo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Jau po pirmojo turo aišku, jog turėsime bent jau 16 tūkstančių studentų, studijuosiančių universitetuose, ir dar apie 10 tūkstančių, studijuosiančių kolegijose nemokamai. Džiugu, Vytautas Rumšas Lietuvą reprezentuojančiame klipe ir toliau galės teigti, jog dvigubai daugiau lietuvių turi aukštąjį išsilavinimą lyginant su kitais Europos Sąjungos piliečiais. Galėsime sakyti, jog mūsų aukštojo mokslo sistema yra patraukli ir neverta išvažiuoti į užsienį.
Atrodo, jog viskas puiku, tačiau jau II-ajame etape išaiškėja, jog nemokamą mokslą aukštosiose mokyklose krims ne tik geriausiai besimokantys studentai, bet ir žmonės, besimokantys ketvertais. Net dešimt kolegijų (Vilniaus kolegija, Alytaus kolegija ir kitos) pakvietimus studijuoti nemokamai išsiuntė žmonėms, kurių konkursinis balas buvo 3,4. Išversiu visa tai į lietuvių kalbą. Nueikime į oficialią konkursinio balo skaičiuoklę, suveskime tokius balus: lietuvių kalbos mokyklinis egzaminas - 4, matematika - 0%, istorija - 0%. Dar pridėkime ketvertus brandos atestate, nes žemesni pažymiai nesuteikia galimybės baigti mokyklos. Visa tai sudėję gauname konkursinį balą 3,6. Visa tai garantuoja nemokamą vietą vienuolikoje kolegijų. Specialybes galima rinktis pačias įvairiausias: nuo ekonomikos iki sveikatos priežiūros. Tik kažkaip vis dar sunku patikėti, jog žmogus, iš matematikos egzamino gavęs nulį procentų, gali kažką pasiekti ekonomikos srityje.
Švietimo ir mokslo ministerija yra valdoma „sveiko proto dešiniųjų“. Kiek suprantu, nemokšų šelpimas jeigu ir galėtų tikti kuriai nors politinei ideologijai, tai nebent sovietiniam komunizmui. Bijodamas, jog liberalų partijoje sveiko proto gali būti ne tiek daug, kiek skelbiama, norėčiau pabrėžti, jog liberalų ideologijoje pasiekimai ir atlygis priklausytų tik nuo žmogaus talento ir įdirbio. O jeigu sveiko proto dešinieji sumanytų, jog jiems iš tikrųjų artimesnė kairiųjų ideologija, tada galėtų pamąstyti apie finansuojamų vietų reguliavimą. Galbūt Lietuvai neprireiks tūkstančių teisininkų ir ekonomistų, kurie ir susirenka bene daugiausiai „krepšelių“. Tad vis dėlto siūlyčiau pagaliau atsakyti į klausimą: ar nemokamas mokslas suteikiamas tik gerai besimokantiems piliečiams?
