Praėjusį savaitgalį, spalio 7-8 dienomis asociacija „Pamario delta“ (pirmininkas Saulius Stankevičus) surengė dviejų dienų konferenciją, skirtą bendradarbiavimui ir partnerystei skatinti, siekiant išsaugoti retas paukščių rūšis bei įgytos gerosios patirties mugėje „The British Birdwatching Fair 2011“ pasidalinimui. Konferencijos metu dalyviai turėjo galimybę ne tik susipažinti su Pamario kraštovaizdžiu ir aplankyti paukščių migracijos vietas, bet ir pasidalinti patirtimi su ornitologais bei gamtininkais.
Dvi dienas trukusioje konferencijoje savo pranešimus skaitė daug žymių ornitologų, gamtininkų. Visus sudomino Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio, Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Ramūno Lydžio, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Ekologijos katedros docento dr. Algimanto Petraičio, lektorės Dalios Pakeltytės, miškininko, ornitologo Arūno Miklovio, Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės, Žemės ūkio ministerijos atstovės Agnės Prakapinės pranešimai.
Asociacijos „Pamario delta“ pirmininkas Saulius Stankevičius perskaitė pranešimą „Partnerystės iniciatyvos – gamtos išsaugojimui, jų pritaikymas pozityviems pokyčiams Pamario krašte“. Pasak jo, viena iš asociacijos veiklos krypčių – Pamario krašto pristatymas pasauliui, nes mes turime vieną didžiausių paukščių migracijos takų Europoje. „Negalime padėti atvykstantiems paukščių stebėtojams bei jų fotografams. Ir tik dėl to, kad informacija nėra susisteminta. Pavyzdžiui, Lenkija ir Ispanija turi gerokai mažesnius paukščių migracijos takus, bet yra sukūrusios kur kas geresnę sistemą“, - konferencijos dalyviams pasakojo S.Stankevičius.
Asociacijos „Pamario delta“ pirmininkas pasidžiaugė, kad šiuo metu jų organizacija įgyvendina Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos projektą „Bendradarbiavimo iniciatyvos kraštovaizdžio kūrimui. Projekto pirmojo etapo įgyvendinimo metu trys asociacijos nariai dalyvavo mugėje „The British Birdwatching Fair 2011“. „Mūsų komandai buvo itin svarbu sudalyvauti šioje pasaulinėje mugėje, nes norėjome užmegzti ryšius su kitų šalių gamtos saugotojais. Manome, kad užmegztas bendradarbiavimas su žmonėmis, kuriems svarbus gamtos puoselėjimas, padės pritaikyti jų patirtį mūsų regione“, - pasakojo S. Stankevičius.
Ankstyvas šienavimas kenkia nykstantiems paukščiams
Nemuno deltos regioninis parkas – migruojantiems vandens paukščiams viena svarbiausių vietų Europoje. Čia nustatytos daugiau nei 20 migruojančių vandens paukščių rūšių tarptautinės svarbos poilsio ir maitinimosi vietos. Pavasarinių potvynių metu užliejamose pievose ilsisi ir maitinasi Europos šiaurėje ar Arkties vandenyno pakraščiuose perinčios paukščių rūšys, tokios kaip gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), mažosios gulbės (Cygnus columbianus bewickii), baltakaktės žąsys (Anser albifrons) ir kt.
Nemuno deltos parko teritorijoje aptinkama daugiau nei 300 paukščių rūšių, iš jų – 180 peri čia, 58 – įrašytis į Raudonąją knygą, 54 - saugomos ES šalyse. Iš 325 Lietuvoje aptiktų paukščių rūšių 20 pastebėta tik Nemuno deltoje.
A.Lydžio duomenimis Nemuno deltos parko teritorijoje peri kelios globaliai nykstančios paukščių rūšys, įrašytos į labiausiai pasaulyje saugomų sąrašą: Jūrinis erelis (Haliaetus albicilla), griežlė (Crex crex), stulgys (Gallinago media) ir meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola). Veisimosi laikotarpiu čia pastebėtos ir kitos globaliai nykstančios rūšys: rudė (Aythya nyroco), didieji ereliai rėksniai (Aquila clanga). Šios rūšys gali perėti parko teritorijoje, bet kol kas lizdų nerasta.
Užliejamų pievų paukščių (meldinės nendrinukės, stulgio) būklė yra labai bloga. Tai susiję su ankstyvu šienavimu. Dauguma ūkininkų, siekdami maksimalios naudos šienauti pradeda labai anksti. Pastebima, kad jau eilę metų 50-80 proc. plotų yra nušienaujama iki liepos 1 d.
Stulgiui situacija taip pat yra labai nepalanki, nes daugiau nei pusė jo buveinių yra nušienaujama jau birželio pradžioje ir paukščiai dar nespėja išsiperėti. Be to, polderių siurblinės dirba nepalankiu režimu, t.y. per greitai iš pievų išpumpuojamas vanduo, o dėl to per anksti išdžiūsta pievos.
Pamaryje sėkmingai peri jūriniai ereliai – kasmet fiksuojama 10-12 porų. Paprastai 5-6 poros išaugina jauniklius, 2- 3 peri nesėkmingai. Teritorijoje dar laikosi 2 poros, kurių lizdavietės ir veisimosi sėkmė nežinomi.
Vėjo jėgainių įtaka – minimali
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius L.Raudonikis teigė, kad nacionaliniai teisės aktai saugo gamtines vertybes, bet neužtikrina svarbių paukščių buveinių išsaugojimo. Ne visi teisės aktai užtikrina svarbiausių ornitologinių vertybių apsaugą.
KU Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Ekologijos katedros docentas, ornitologas A. Petraitis teigė, kad vėjo jėgainių įtaka paukščiams yra minimali. „Keletą sezonų Kretingos rajone, trijų vėjo jėgainių parkų zonose sekiau paukščių migracijos ypatumus, parskrendančių paukščių rūšis. Didelių pokyčių nepastebėjau. Nustatėme, kad migracijos metu šalia vėjo jėgainių, kurios stovi Atlanto paukščių migracijos kelyje, parskrenda tos pačios paukščių rūšys, bet mažesniais kiekiais“, - dalinosi savo pastebėjimais docentas.
Ornitologas pavasarį ir rudenį vėjo jėgainių parkuose atliko nuo jėgainių sparnų žuvusių paukščių paiešką. Rastas tik vienas juodasis strazdas ir dirvinių vieversių, nors pro šalį praskrenda apie 40 paukščių rūšių.
Vėjo jėgainių sraigtai sukasi lėtai, todėl paukščiai tokią kliūtį pastebi. Jų įtaka paukščiams – minimali. Mokslų daktaras mano, kad kur kas didesnė problema – paukščių žūtis atsitrenkus į langą. Spėjama, kad paukščius vilioja stikle atsispindintis vaizdas, kuris yra jiems už nugarų.
Išaugo poreikis poilsiui gamtoje
Pasak Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės B.Servienės, Šilutės rajonas yra specifinis turizmo regionas, o pagrindiniai regiono turistai žvejai ir vandens turizmo bei pramogų mėgėjai, gamtos mylėtojai. Gausūs vidaus vandens keliai daugiausiai panaudojami vandens turizmui ir pramogoms. Rajonas patrauklus turistams ne tik ypatinga krašto istorija, bet ir turtingu kultūros paveldu.
„Pamario kraštas savo išskirtine geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu ir savita etnokultūra patrauklus ir perspektyvus turizmo verslui. Pamario kraštas, Nemuno delta kasmet sutraukia Lietuvos bei užsienio poilsiautojus“, - sakė B.Servienė.
Išskirtinis Pamario krašto bruožas - čia turizmo sezonas yra ilgesnis, negu bet kur kitur Lietuvoje pradedamas kelionėmis potvynių užlietais keliais ir pievomis, tęsiamas tradiciniais vasaros maršrutais puikioje gamtoje ir susipažinimu su turtingu krašto istoriniu - kultūriniu paveldu, baigiamas poledine žūkle Kuršių mariose, kurias organizuoja kaimo turizmo paslaugų teikėjai.
B.Servienė mano, kad norint užtikrinti, jog visi turizmo ištekliai butu efektyviai išnaudojami, reikėtų sukurti tobulą turizmo valdymo sistemą, kuri leistų koordinuoti turizmo infrastrukturos plėtrą ir skleisti informaciją.
Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro atliekami tyrimai bei apsilankiusių turistų apklausos rodo, kad išaugo poreikis ramiai aplinkai ir poilsiui gamtoje, kaimo turizmo sodybose. Taip pat dvigubai padaugėjo besidominčių išskirtinėmis, netradicinėmis kelionėmis, turistiniais maršrutais.
Konferencijos dalyviai domėjosi paukščių stebėsenos veikla ir Ventės rago ornitologinėje stotyje. Visi klausėsi įdomių Ventės rago ornitologo Vytauto Jusio pasakojimų.
Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie paukščių išsaugojimo? Pasak Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus R.Lydžio, pirmiausia turime keisti vartotojišką požiūrį į gamtą ir jos turtus, šviesti aplinkinius apie buveinių įvairovės reikalingumą, mažinti gyvūnijos trikdymą jų perėjimo metu.
