Ketvirtadienį kapsulės su laišku ateities kartoms įkasimu dvaro vartuose, prasidėjo Ilzenbergo dvarvietės (Rokiškio raj.) atstatymo darbai.
„Praėjus 70-iai dvaro nykimo metų, pradedame šio dvaro atstatymą. Ir iš tiesų jį jau pradėjome. Pradėjome nuo gamtos: nuo parko ir sodo. Šiai dienai, kai pradedami statybos darbai, jau esame atsodinę dvaro sodą: pasodinome virš 300 naujų vaismedžių (obelų, slyvmedžių, kriaušių, vyšnių, abrikosų). Kitąmet pasodinsime dar 300 medžių“, - sako UAB „Ilzenbergo dvaras“ savininkas Vaidas Barakauskas.
Artimiausiu metu bus atstatyti 4 dvaro pastatai: dvaras, svirnas, ūkinis pastatas ir rūkykla. Dar keturi pastatai, išlaikant jų senąsias formas, bus pastatyti iš naujo: arklidė, ledainė-sandėlis, pirtis-bravoras ir apžvalgos pavėsinė. Vėliau dar šeši statiniai dvaro teritorijoje bus įkomponuoti naujai, pagal šių dienų poreikius, tai: įvažiavimo į dvarą vartai su tvora, malkinė, vištidė, žąsidė, šiltnamiai ir lieptai.
„Dvarą tvarkome privačiomis ir skolintomis lėšomis. Nesiekėme ES paramos, nes neradome ES programos, kuri leistų taip įvairiapusiškai atstatinėti ir plėsti dvarą, o dalyvauti dešimtyje programų mums pasirodė – neefektyvu. Aš asmeniškai į šį projektą žiūriu kaip į dovaną Lietuvai ir nesiekiu jo atsipirkimo. Tiesiog dvaras ir prie jo esantis ūkis turės išsilaikyti pats ir generuoti lėšas idėjos įgyvendinimui bei plėtrai“, - pasakoja V. Barakauskas.
Tarp dviejų ežerų, Ilgio ir Apvalaso, įsikūrusią Ilzenbergo dvarvietę sudaro 10 ha teritorija su dvaro rūmais, ūkiniais pastatais, parku, sodu, daržininkystės, paukštininkystės ir gyvulininkystės zonomis. Prie dvaro prisišliejusiuose dar 120 ha žemės naudmenų bus įkurtas ūkis ir plėtojama pati įvairiausia žemės ūkio veikla.
„Visa dvarvietė ir jos ūkis, mano manymu, kaip ir žmogus modernioje visuomenėje turi atgauti pirmapradę savo paskirtį bei, suderinant modernias technologijas su šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdu, plėtoti darnią, tvarią gyvenseną. Turiu galvoje žmogaus ir gamtos santarvę“, - sako V. Barakauskas.
Dvarvietės atstatymą projektavęs architektas Arūnas Skrolis pasakoja, kad dvarvietės atkūrimo projektas buvo rengiamas keletą metų. Šis objektas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
„Dvarvietėje suprojektuota 14 statinių. Projektas buvo įdomus ir išskirtinis tuo, kad jam nuo pat pradžių buvo keliami aiškūs ir labai racionalūs reikalavimai – tai turi būti ne tiek reprezentacinis ar muziejinis, bet žmogaus gyvenimui ir ūkininkavimui pritaikytas objektas“, - pasakoja architektas.
Papildoma informacija:
Ilzenbergo dvarą 1515 metais įkūrė Livonijos ordino vasalas Berndtas Kersenboickas. Jam leno teisėmis šioje vietoje priklausė 615 ha žemės ir dar 2234 ha žemės su valstiečiais. Iš archyvinių Rygos uosto duomenų matyti, kad Ilzenbergo dvare jau anuo metu buvo sėkmingai plėtojama ūkinė veikla. Berndtas Kersenboickas per Rygos uostą prekiavo grūdais, sviestu, derva, prieskoniais ir kitais žemės ūkio produktais. Vėliau šį dvarą valdė Korfų, Zakenų ir bajorų von Orgies-Rutenbergų giminės. Nuo 1896 metų iki pat dvaro nacionalizavimo 1940 metais jis priklausė lenkų bajorų Dimšų giminei, kuri giminiavosi su žymia Rumunijos Maiorescu šeima.
Iki 1561 metų Ilzenbergo dvaras buvo Livonijos ordino sudėtyje. Livonijos ir Rusijos karo metu didžioji Livonijos dalis, o kartu ir Ilzenberego dvaras, kaip Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystės dalis, atiteko Lietuvos didžiajai kunigaikštystei. Po trečiojo Abiejų tautų respublikos padalinimo 1795 metais Ilzenbergo dvaras atsidūrė Rusijos sudėtyje, Kuršo gubernijoje. Po pirmojo pasaulinio karo, 1920 metais nustačius Lietuvos ir Latvijos sieną, Ilzenbergas vėl atiteko Lietuvai.
Tarp dviejų ežerų, kurių vienas yra Latvijos teritorijos formos (Ilgio ež.), o kitas – Lietuvos teritorijos formos (Apvalasai ež.), ant kalvelės įsikūręs Ilzenbergo dvaro pavadinimas kildinamas iš vietovardžio ir žodžių „Ilzės kalnas“.
