Vasarą startavusi Aplinkos ministerijos socialinė iniciatyva „Vanduo iš čiaupo – Tau geriausias“ turi vis daugiau pasekėjų. Specialiu ženklu – lipduku ant durų, kuris informuoja, kad čia galima nemokamai atsigerti vandens iš čiaupo, taip pat vandeniu prisipildyti savo atsineštą tarą, jau žymimos ne tik Palangos ir Vilniaus, bet ir Druskininkų kavinės bei restoranai.
Anot specialistų, Lietuva sunaudoja tik apie 12 % visų turimų požeminio vandens išteklių, tad šalis turtinga išties švaraus požeminio vandens, o vanduo, bėgantis iš čiaupo, yra tinkamas gerti bei naudoti ruošiant maistą. Aplinkos ministerijos iniciatyva „Vanduo iš čiaupo – Tau geriausias“ nėra atsitiktinė. Ja siekiama atkreipti dėmesį į iš čiaupo bėgančio vandens kokybę, švarą, gerą skonį, paskatinti žmones jungtis jį vartoti, o kavines ir restoranus tokį vandenį savo klientams tiekti nemokamai. Dar vienas svarbus motyvas skatinti gerti vandenį iš čiaupo – aplinkos apsauga, mat tokiu būdu sumažinamas plastiko pakuotės atliekų kiekis.
Druskininkų sanatorijos „Draugystė“ vykdomasis direktorius Gediminas Kaubrys teigia, kad prieš prisijungiant prie iniciatyvos, pasiteiravo sanatorijos virtuvės šefės apie vandenį iš čiaupo. „Man buvo patvirtinta, kad vanduo yra švarus, kokybiškas, skanus, kad drąsiai galime siūlyti savo klientams jo atsigerti nemokamai“, - tvirtina pašnekovas. Pasak G. Kaubrio, akivaizdu, kad žmonės galimybę veltui numalšinti troškulį palaiko, nes vandenį geria.
G. Kaubriui antrina kavinės „Le Vanill“ direktorė Ramunė Staučytė. „Prie iniciatyvos prisijungėme be jokių svarstymų, mat nuo pat kavinės įsikūrimo klientams siūlome nemokamai atsigerti vandens. Norėjome kad visi besilankantys pas mus gautų ko nors papildomo, kad ir pavyzdžiui, galimybę numalšinti troškulį. Vasarą nemokamai atsigerti vandens galėdavo net klientų, kurie sėdėdavo prie staliukų lauko terasoje, augintiniai“, - pasakoja R. Staučytė. Anot jos, žmonės šią iniciatyvą vertina labai teigiamai, nesistebi ir neklausinėja, ar vanduo siūlomas tikrai nemokamai, noriai juo vaišinasi. „Džiugu, kad žmonės tokiu būdu gali sutaupyti, kad vis daugiau maitinimo įstaigų šalyje palaiko šią socialinę iniciatyvą“, - teigia R. Staučytė.
Vandentiekiu tiekiamo geriamo vandens kokybę Lietuvoje nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimo laboratorijos. Skirtinguose taškuose: vandenvietėse, vandens ruošyklose bei skirtingose miestų vietose (darželiuose ir mokyklose, viešo maitinimo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir pan.) yra reguliariai atliekami vandens tyrimai, atidžiai stebimi mikrobiniai ir toksiniai vandens rodikliai. Jei kurioje nors šalies vietovėje dėl natūralių gamtinių sąlygų vandenyje yra padidintas fluoro ar geležies kiekis, vanduo yra valomas iki nustatytų reikalavimų specialiuose vandens valymo įrenginiuose. Daugelyje šalies vietų šie įrenginiai finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis.
Kitose Europos šalyse vanduo iš čiaupo taip pat tinkamas gerti, bet lyginant Lietuvą su kitomis valstybėmis yra vienas esminis skirtumas – Lietuvoje geriamasis vanduo ruošiamas tik iš požeminio vandens. Toks vanduo yra kokybiškesnis nei paviršinis, mat į paviršinius vandens telkinius patenka daugiau teršalų.
