Ramus penktadienio vakaras kavinėje Vilniaus senamiestyje buvo sudrumstas nedraugiškai nusiteikusių svečių.
Aštuonių neonacių vizitas į kavinę, garsėjančią savo lankytojų neformalumu, sukėlė įtarimą. Nors visi suprato jog „kažkas bus“, tačiau kol nieko neįvyko žmonių išvaryti negalima. O veltui... Neramiai po kavinę vaikštinėję neonaciai surado, ko ieškoję. Surado ne laisvą staliuką, o gimtadienį šventusius paauglius. Vieną jų užpuolė ir sėdintį prie stalo sumušė. Netarę nė žodžio aštuoni jaunuoliai iš nugaros užpuolė (tikri vyrai!) sėdintį paauglį ir jį suspardė.
Viskas įvyko žaibiškai greitai, lankytojai netekę žado vos sureagavo kaip neonaciai puolė bėgti iš kavinės. Vis dėlto vieną iš jų lankytojams pavyko sugauti. Darbuotojai iškvietė policiją. Prieš tai paauglį mušęs „patriotas“ suskydo ir prašė pasigailėjimo, imitavo skaudantį tai pilvą, tai ranką, tai kaklą (turbūt susižalojo spardydamas savo auką?).
Policija atvykti neskubėjo, o sučiupto draugo atbėgo gelbėti vienas jo bičiulis (kiti, matyt, pabėgo švęsti savo žygdarbio). Jaunuolis bandė taikiai išsiaiškinti, už ką yra sulaikytas, jo draugas ir apsimetė, jog apie muštynes nieko nežino. Vis dėlto argumentų svarumą bandė sustiprinti trenkdamas vienam iš kavinės lankytojų, kuriam smarkiai sužalojo akį (pasirodo, neonacis dėvėjo metaliniais įsiuvais papuoštas pirštines). Lankytojai sulaikė ir jį.
Kol atvyko policija abu sulaikyti neonaciai demonstravo savo patriotines pažiūras šūkaudami necenzūriškas replikas (žinoma, slaviškas), kavinės lankytojams grasino „machalkėmis“ ir kitomis Baltų pagoniškomis dievybėmis. Atvykusi policija ciniškai sureagavo į įvykį, o sulaikytieji elgėsi taip, lyg susidūrimas su policija būtų tokia pat kasdienybė kaip arbatos gėrimas šaltą žiemos vakarą.
Neabejotinai jie buvo paleisti tą patį vakarą, neabejotinai gavo keliasdešimt litų baudos (geriausiu atveju) ir neabejotinai toliau diegs savo patriotinius įsitikinimus Vilniaus gatvėse. O mes ir toliau matysime skustas galvas, juodas striukes bei juodus „kerzus“, už kurių slėpsis būrys jaunuolių (nes tik būryje jie jaučiasi visaverčiais), kurie varganomis lietuvių kalbos žiniomis, bet svariais kojų ir rankų argumentais ir toliau garbins savo Dievus „machalkes“, „pjankes“...
