Mes norime būti šiuolaikiški, madingi, sublizgėti tarp draugų, išsiskirti iš minios. Kodėl mums neberūpi vertybės? Kur dingo atvirumas, gerumas, užuojauta ir tolerancija? Kodėl sutikę kitą žmogų, kuris nuo mūsų skiriasi ūgiu, kūno sudėjimu ar odos spalva, visą dėmesį nukreipiame būtent į tai? Galbūt tai pirmieji diskriminacijos požymiai?
Draudimas diskriminuoti žmogų dėl jo rasės įrašytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 29 straipsnis skelbia, jog „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“, tačiau ar straipsnis gali apsaugoti žmogų? O galbūt diskriminacija Lietuvoje – mitas?
„Manau, kad rasinė diskriminacija egzistuoja. Kokios priežastys? Pirma ir turbūt svarbiausia - nenoras pripažinti, kad yra kitaip atrodančių žmonių, stereotipų laikymasis, kad, tarkim, Lietuva - tik lietuviams. Antra priežastis ta, kad dažnai norime pažeminti kitus, kad galėtume pasirodyti esantys stipresni ar kažkuo pranašesni", - teigia gimnazistė Ingrida ir priduria, - „ši tema turėtų tapti aktuali ne tik jaunimui, bet ir visiems žmonėms. Iš pradžių suaugę žmonės turėtų suprasti, jog tai yra problema ir reikia ją spręsti, tada vaikai paseks jų pėdomis".
Bene didžiausią nuostabą ir nerimą kelia tai, jog dalis suaugusiųjų akcentuoja, kad jaunimas itin nepalankus tradicinėms Lietuvos mažumoms - žydams, lenkams ir rusams. Vyresni žmonės šias mažumas vertina žymiai palankiau. Tai kelia klausimą, ar viskas gerai su pilietiniu ugdymu Lietuvos mokyklose.
Jaunimo nuostatos rasizmo bei diskriminacijos atžvilgiu greitai kinta - jaunuoliai nėra tokie nacionalistai kaip jų tėvai. Kultūrinė įvairovė yra priimama kaip natūralus dalykas ir galbūt tai griauna mitą, jog tarp Lietuvos jaunimo egzistuoja rasinė diskriminacija.
„Su rasine diskriminacija nesu susidūrusi. Mano draugų, bendraamžių ratas yra ganėtinai tolerantiškas ir priima įvairius žmones. Manau, tai nėra progresuojanti ar labai opi problema, kadangi šių dienų jaunimas gan pozityviai žvelgia į tautinius santykius, bendrauja „be sienų“ ir nekreipia dėmesio į rasių skirtumus. Galbūt rasinė diskriminacija yra būdinga mažiau išsivysčiusiose šalyse, kadangi jiems sunkiau integruotis į visuomenę, jie sunkiau suvokia skirtingų rasių bendrystę“, - įsitikinusi Greta, gimnazijos moksleivė.
Kaip atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį į egzistuojančias diskriminacijos problemas? Kovo 21-ąją dieną buvo paminėta Tarptautinės rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Prieš savaitę įvairiuose miestuose vyko filmo „Vilniaus getas 2009“ peržiūra. Šis filmas pasakoja apie romų gyvenimą iš arti. Tautai klijuojama iškreipta etiketė, diskriminuojanti žmonių jausmus ir teises.
Nacionalinis socialinės integracijos institutas, siekdamas kūrybiškai pateikti idėjas rasinės diskriminacijos panaikinimo dienos proga, organizavo plakatų konkursą „Viena rasė - žmonių rasė“, kurio nugalėtojos plakatas buvo atspausdintas 200 egzempliorių tiražu ir išplatintas kovo 21-ąją. Atėjus šiai dienai Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje ir Utenoje suorganizavo akciją „Diena prieš rasizmą“. Akcijos dalyviai dalyvavo eisenose, kuriomis Lietuvos liberalus jaunimas siekė parodyti, kad lietuviai yra tolerantiški žmonės, galintys puikiai sugyventi su įvairių rasių ir tautų žmonėmis.
Ir vis dėlto, rasinė diskriminacija Lietuvoje - mitas ar tikrovė? Mes patys kuriame tikrovę. Nereikia stebėtis, jei tikrovė kartais „kandžiojasi“. Tik mes patys galime ją pakeisti arba bent jau pasistengti sugriauti mitus apie rasinę diskriminaciją.
„Žinau viską" jaunieji žurnalistai yra jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" vykdoma iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
Andriaus Ufarto/ BFL nuotr.
