Rūtos Mikelkevičiūtės įspūdžiai iš kelionės po Zambiją kartu su VO „Gelbėkit vaikus“
Zambijoje daugiau nei 1 mln. vaikų yra praradę tėvus. Pasisekė, jei taip galima sakyti, tiems, kurie pateko į vaikų namus. Juose jie bent jau prižiūrėti ir pavalgę. Vaikais dažniausiai rūpinasi savanoriai, kurių vienintelis atlygis – kasdienis maistas. Retas kuris Zambijos našlaitis susiranda naują šeimą – Zambijos gyventojai ir savo vaikų turi daug, o užsieniečiai išsigąsta ilgų įvaikinimo procedūrų.
Tyla ir didelės mažųjų akys
Lusakoje, Zambijos sostinėje, aplankytuose kūdikių namuose su mažyliais kartu pabūti leido trumpai ir griežtai perspėjo, jog nei filmuoti, nei fotografuoti negalima. Šie bažnyčios ir pavienių aukotojų išlaikomi kūdikių namai gyvuoja jau daugiau nei 20 metų, juose gyvena apie 20 mažylių. Jei Lietuvoje beveik visi kūdikių namų auklėtiniai turi tėvus, kurie dėl įvairių priežasčių jų negali auginti, Lusakos kūdikių namų gyventojai yra tikri našlaičiai – tėvai mirę, dažniausiai dėl ŽIV.
Antrajame pastato aukšte gyvena patys mažiausi – iki vienerių metukų vaikučiai. Mažam kambarėlyje pristatyta lovelių, jose mūsų akiai vis dar neįprasti juodaodžiai mažyliai. Juos prižiūri dvi moterys – savanorės. Sakė, kad labai džiaugiasi, galėdamos kiekvieną dieną būti čia ir auginti mažylius. Labiausiai nustebino tyla – kai atėjom, nei vienas iš jų neverkė, nors ir nemiegojo. O paėmus ant rankų, tik žiūrėjo savo didelėm juodom akim ir tiesė rankutes į šviesius mano plaukus. Nei garselio neišgirdau, net kai paguldžiau atgal į lovelę.
Tą pačią dieną Lusakoje aplankėme ir Kabwata globos namus. Juos 1997 m. įkūrė viena moteris – ji ir direktorė, ir auklėtoja. Jos vardas, manau, tikrai neatsitiktinai yra Angel (liet. angelas). 60 vaikų nuo vos kelių mėnesių iki 23 metų išgyvena tik iš pavienių aukotojų ir savo daugiau nei 2000 bananmedžių plantacijos – užaugintus bananus parduoda. Globos namuose savanoriauja 5 auklėtojos ir 3 padėjėjai.
13-etė našlaitė mama
Atvykome į šiuos globos namus ryte, visi vaikai mokykloje, tik viena Muvanca slepiasi po antklode. Jai vos 13-ka. Jos istorija, kurią pasakoja auklėtoja, sukrečia. Kitą mėnesį mergaitė gimdys. Antklodė kruta, akivaizdu, jog mergina girdi minint jos vardą... Muvanca ateina pasisveikinti. Po nutįsusiu megztiniu ji slepia stipriai atsikišusį pilvelį. Vaiko akys, drovi šypsena – Muvanca nelabai supranta, kad netrukus ji taps mama, bet jaučia, kad kažkas negerai ir taip neturėtų dar būti.
Trylikametę išprievartavo patėvis. Šeima mergaitės išsižadėjo, kad išniekintas vaikas neužtrauktų giminei gėdos ir nešlovės – išvarė ją iš namų. Muvanca glaudėsi pas kaimynus. Auklėtoja sako, kad į vaikų namus mergaitę atvežė policija. Primuštą, tylią, visų bijančią. Globos namų moterys vaikui paaiškino, kas su ja bus, kad 13-metė taps mama. Kai Muvancos paklausiame, kaip ji tai įsivaizduoja, ji sako, kad norėtų, jog gimtų mergaitė, tada ji ją pavadintų Marta. Tik vėliau šiek tiek išdrąsėjusi Muvanca prisipažįsta, kad labiausiai norėtų gauti lėlę, kurios niekada neturėjo. Auklėtoja sako, kad visa laimė, jog Muvanca pateko į vaikų namus – moterys užaugins jos kūdikį, o galbūt ir pati Muvanca ateity galės eiti į mokyklą ir jos gyvenimas susitvarkys.
Mes grįžome dar kartą į Kabwata globos namus – padovanojom Muvancai lėlę, kurios ji taip norėjo. Šios mergaitės istoriją bei itin sunkią milijonų Zambijos vaikų vaikystę Lietuvos žiūrovai išvys jau šį sekmadienį, rugsėjo 1 d., 20 val. per LNK dokumentiniame filme „Zambija: „Ačiū, Lietuva!“. Šis filmas – tai dalis Lietuvoje jau antrus metus vykdomos programos „Zambija EveryOne“, kurios tikslas – teikti humanitarinę paramą Zambijos Bulaya kaimo ir aplinkinių kaimelių bendruomenėms.
Aukoti Zambijos vaikams galite jau dabar, telefono numeriu 1419 skambindami arba rašydami trumpąją žinutę su žodžiu ZAMBIJA. Auka – 5 Lt.
Padėkime Zambijos vaikams nusišypsoti!
