IKRAUK.LT sulaukia labai įdomių skaitytojų istorijų. Jei turite ką papasakoti, dalinkitės istorijomis ir jūs. Kur siųsti tekstą, rasite po šiuo straipsniu. Šįkart pasisemkite naudingos patirties iš Lauryno pasakojimo. Vagys atrakino jo naujas duris be jokio triukšmo ir apšvarino butą.
***
Tai nutiko mums įsikrausčius į daugiabutį Fabijoniškėse Vilniuje. Patartas bičiulių, vos tik baigėme buto remontą, iškart pasikeičiau ir plastikinius langus bei lauko duris. Rinkomės šarvuotas, su kietmetalio apsauga aplink dvi spynas (kad vagys nepragręžtų), su vidiniu naktiniu užraktu (kad neatrakintų naktį mums miegant). Vieną spyną ėmėme brangesnę, su apsaugomis nuo persukimo. Už duris mokėjau apie 2000 Lt su velykine nuolaida. Aklai pasitikėjome reklama, kad vagys tokių durų lengvai neįveiks. Juolab, kad jose sumontuoti papildomi strypai, įlendantys į metalinę staktą.
Įdomi aplinkybė: šalia gyveno kaimynai, įsistatę seno modelio duris be jokių papildomų apsaugų.
Įdomi aplinkybė: šalia gyveno kaimynai, įsistatę seno modelio duris be jokių papildomų apsaugų.
Košmaras sekmadienio vakarą
Naujomis durimis ir saugumo iliuzija džiaugėmės pusę metų. Vieną savaitgalį išvykome į giminės suvažiavimą. Taigi namus be priežiūros palikome jau penktadienio vakarą.
Sekmadienio pavakarę grįžę namo nustėrome. Durys – praviros! Bet juk puikiai prisimenu: užrakinau išvažiuodamas abi spynas. Po keturis kartus raktą sukau...
Ant rankų laikiau mažą dukrelę. Atidaviau ją žmonai. Pamaniau, jei ką nors rasiu viduje šeimininkaujant, jam – „amen“.
Įsėlinau į vidų pasirengęs viskam. Nesu didelis kautynių specialistas, bet pyktis padvigubino jėgas. Tikrai nebūčiau pasigailėjęs įsilaužėlio.
Tačiau namuose buvo tamsu. Ir nė gyvos dvasios.
Kaip įmanoma atrakinti šarvuotas duris?
Užsidegiau šviesą. Apsižvalgiau viduje. Visos žaliuzės nuleistos iki pat palangių. Visi stalčiai atidaryti. Visos spintos – tarsi išniekintos. Daiktai – suvelti ant žemės. Ištuštintas gėrimų baras, dingo kompiuteris, televizorius, garso aparatūra. Ir senelių dovanoti papuošalai (jie – didžiausias nuostolis, šeimos relikvijų neįmanoma sugrąžinti).
Užsidegiau šviesą. Apsižvalgiau viduje. Visos žaliuzės nuleistos iki pat palangių.
Iškvietėmė policiją. Bet tai – tik formalumas. Surašė, kas dingo, primygtinai reikalavo pasakyti, kiek kas kainavo (įvertink tu senelės žiedą ar krikšto mamos paliktą grandinėlę), dar labiau sugadino nuotaiką, ir išvyko. Žadėjo paskambinti, jei atsiras kompiuteris. Bet nepaskambino.
Jautėmės kaip išprievartauti, garbės žodis. Nakčiai duris užrėmėme pianinu. Dėl viso pikto. Nes jų neįmanoma užrakinti.
Beje, svarbiausias klausimas, kuris nedavė ramybės – o kaip vagims pavyko atrakinti šarvuotas duris. Pasirodo, didelių gudrybių čia nereikia. Jie pasinaudojo mažų apsukų grąžtais. Jie gręžia labai tyliai – smalsioji kaimynė Marija nieko negirdėjo. Apžiūrėję įdėmiau pamatėme, kad vagys labai gerai išsistudijuoja naujausius durų modelius (gal net kokias nusiperka ir padaro pjūvį). Jie duryse (maždaug 3-5 cm nuo spynų šerdžių) pasirinko taškus, kuriuose susijungia atrakinimo traukės. Tokiu būdu apėjo kietmetalio apsaugą. Tuomet beliko tik atsuktuvu prasukti krumpliaračius. Jokio vargo!
Vagys labai gerai išsistudijuoja naujausius durų modelius.
Kokia išvada? Kad vagys gudrūs, o šarvuotų durų reklamos – išpūstas reikalas. Sakyčiau, kad geriausia apsauga – kombinuota: durys (bet nebūtinai brangios), apsaugos sistema (geriau veikianti radijo bangomis arba mobiliuoju ryšiu, o ne telekominė) ir geri kaimynai.
Beje, apie kaimynus. Pasirodo, vagys pragręžė ir tas senas kaimynų šarvuotas duris. Bet jų neatidarė – traukės užstrigo! Taigi neapsimoka pirkti naujų durų, nes senos patikimesnės. Įsilaužėliai taip ir neįminė jų konstrukcijos.
Pasikalbėjęs su apsaugos specialistais sužinojau daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad tikrai neverta įsirengti vietinės signalizacijos (rėksnį vagys nupurškia makrofleksu), kad nėra prasmės jungti signalizacijos prie mobiiojo telefono. Nes vagys įsigudrina taip išerzinti naktiniais skambučiais (jei esi išvykęs), kad pats paprašai atjungti skambučius naktimis arba nutildai telefoną (tokių istorijų buvo net kelios).
O dar geriau – koks nors netradicinis sprendimas, kuris vagis nustebintų ir priverstų nešdintis. Pavyzdžiui, netradicinėje vietoje paslėptas signalizacijos garsiakalbis, pakeistos konfigūracijos užraktai ar net iš už spintos kyšanti web kamera (internetas juk nedaug kainuoja).
P.S. Gaila, kad išgręžtų durų nuotraukos nepasidariau. Meistrai anksti rytą išsivežė remontuoti ir grąžino jau sutvarkytas. Bet tikrai vertėtų tai pamatyti ir šiek tiek kritiškiau vertinti duris siūlančių firmų reklamą. Juk sakoma, kad nuo vagies nėra užrakto. Jei pats nesisaugosi ir nebūsi vien tik reklamos vergas, šarvas neapsaugos. Privalai būti gudresnis už vagį.
