Vakar (2009-12-03) Tarptautinės neįgaliųjų žmonių dienos proga Mykolo Romerio universiteto pirmuosiuose rūmuose 214 auditorijoje buvo rodytas filmas „Inside I'm dancing" („Mintyse aš šoku"), nagrinėjantis neįgaliųjų integracijos problemas. Deja ši studenčių grupės „Be kliūčių" iniciatyva liko nepastebėta universiteto bendruomenės. Po filmo peržiūros surengtoje diskusijoje dalyvavo vos 10 žmonių.
Būtent toks abejingumas ir yra nagrinėjamas šios grupės vykdomame projekte „Vilniaus miesto viešosios įstaigos pritaikymas neįgaliesiems". Nors projektas buvo pradėtas tik kaip atsiskaitomasis darbas Viešojo administravimo sistemų dalykui (lekt. M. Bileišis), jis atskleidė didelių spragų neįgaliųjų integracijos į darbo rinką procesuose, kurioms grupės narės negalėjo likti abejingos.
Merginos atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kiek Vilniaus įstaigų, atsakingų už neįgaliųjų integraciją į darbo rinką, yra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Paaiškėjo, kad stebėtinai mažai. Kažkodėl manoma, jog pakanka ir to, kad neįgaliesiems yra pritaikyta Centrinė Vilniaus darbo birža, ir jie visi turėtų naudotis tik jos paslaugomis. Siekiančioje išsaugoti lygias žmogaus teises valstybėje tai turėtų būti traktuojama didelė diskriminacija. Pagrindiniu projekto objektu buvo pasirinktas Vilniaus darbo biržos darbo centras, kuris, kaip matote nuotraukose, yra visiškai nepritaikytas žmonėms su negalia.
Todėl grupė „Be kliūčių" ėmėsi iniciatyvos skleisti informaciją apie problemas, su kuriomis susiduria neįgalus žmogus. Tai apėmė jau minėtą filmo peržiūrą, interviu su Neįgaliųjų dienos centro darbuotojais bei klientais ir idėjų sklaidą specialiai šiam projektui sukurtame tinklapyje http://bekliuciu.wordpress.com. Tikimasi, jog šis projektas atkreips valstybinių įstaigų bei šalies gyventojų dėmesį bei paskatins labiau susirūpinti, kad tokie gražūs ir prasmingi šūkiai kaip „Vilnius visiems" taptų panašesni į realybę nei į tolimą svajonę.
