Tautmilės garažas, namai ir sodyba – tai pulkas augančių „vaikų“, kurie neretai turi vieną vienintelę mamą, kurią pažįsta, myli, bet ne visada jos klauso. Taip, tam tikra prasme Tautmilę būtų galima pavadinti daugiavaike motina. Tik tie „vaikai“ galbūt šiek tiek kitokie nei Jūs įsivaizduojate... Tai keturkojai. Dažniausiai pamestų, primestų arba išmestų šunų vaikai – šuniukai. Ir šimtų pėdučių išmintas kelias–gatvė, sanitarinė „Grindos“ tarnyba, ir, jeigu laimė nusišypsojo, – Tautmilės garažas.
Viskas prasidėjo dar prieš porą mėnesių, kai Tautmilė sulaukė skambučio iš „Grindos“ priimamojo. Skambutis iš ten, Tautmilei dažniausiai reiškia, kad šungaudžiai pagavo, arba buvo atnešta dar viena šuniukų vada. Kuri kažkam buvo kliūtis, gyvenimo trukdis, arba šiaip „gerklėj įstrigusi ašaka“, kurios pavyko lengvai atsikratyti. Ir šįkart, atvykusi Tautmilė rado susispietusį šuniukų kamuoliuką, kuriuos iškart praminė „žalmargių“ šeimynėle. Šeši maži ir nelaimingi šuniukai iškeliavo iš „Grindos“ laimės ieškoti.
Didžiausia baimė susirinkus mažuosius „grindinukus“ būna viena ir ta pati: Kaip šįkart? Ar pavyks išvengti vieną po kitos gyvybes skinančio „parvo“ viruso... Niekam ne paslaptis, kad „Grindoje“ mažyliams šansų išgyventi beveik nėra, o pabuvoję bent akimirką ten, retai jiems bepavyksta to išvengti. Todėl, parsivežusi „žalmargučių“ šeimyną, Tautmilė su nerimu laukė, stebėjo, saugojo, kad tik neužpultų ligos. Ir bendromis pastangomis – tvirtai mergaičiukių šeimynai pavyko išsisukti! Jos nesusirgo, o tik valgė, džiaugėsi ir tvirtėjo ne dienomis, o valandomis!
Kol Tautmilė su pagalbininke Simona kaip vijurkai sukosi aplink ligoniukus, „žalmargių” panelės nepastebimai išstypo, išgražėjo ir net susimokė tarpusavyje! Šiek tiek supykusios ant Tautmilės, kad toji nesiskubina ieškoti joms tikrų namų, sudarė sąjungą ir pradėjo griauti garažą. Juk joms tiek buvo pasakota, tiek žadėta kaip smagiai šuniukai gyvena su tikrais šeimininkais, o čia – še tau, kad nori: garažas ir viskas! Maža to, dar ir neišbėgsi į lauką, kada nori, o paaugliams juk taip norisi protestuoti. Jei „mama” Tautmilė pasakė, kad maistą reikia dalytis su visais, o jos vakar įrodė, kad moka dalytis ne tik pačios, bet ir kitus priverčia dalytis su jomis – išlėkusios iš garažo jos susirado žvejus ir, kol viena maivydamasi „užkalbinėjo dantis“, kitos dvi, kaip čigoniukės, iš kibiro šviežias žuvis traukė...
Todėl nelaukdama Jums pristatau – Panda, Naikė, Kola ir Kroksė! Jos liko keturios, nes kitoms dviems sesutėms jau spėjo nusišypsoti likimas. Dabar paaugliukėms maždaug 4 mėnesiai. Na ir, žinoma, jos linksmos, žavios, padykusios, šiek tiek neišauklėtos ir tiesiog dievina žmogaus kompaniją. Taip, joms laikas namo, jos gavo šansą gyventi, o dabar laukia šanso gyventi tikruose namuose su tikrais šeimininkais.
Pirmoji – mažylė Panda, pati ramiausia, bet toli gražu ne rami. Kaip tikra Panda, ji turi šiltą pavilnę, todėl gali gyventi tiek lauke, tiek namuose. Nesiskundžia apetitu, todėl turi apvalų pilvuką.
Naikė – pati energingiausia, žaidimų siela, sesučių suvienytoja!
Kola – gudruolė sąvadautoja, paperka savo liūdnu žvilgsniu, po kuriuo iš tiesų slepiasi velniuko šypsenėlė.
Na ir pati didžiausia išdykėlė – juodukė Kroksė. Jei kažką neaiškaus išgirdot, o galbūt kažkas prajuokino, arba netikit, kad tą galėjo padaryti šuniukas, neabejokit – tai Kroksė!
Visos mažylės draugauja su katėmis ir yra maždaug iki kelių, todėl yra tinkamos tiek lauko voljere, tiek namuose.
Galbūt kažkuri iš linksmųjų sesučių palietė Tavo širdį...? Jos nepaliaujamai laukia ir giriasi viena kitai, kurios šeimininkai bus šaunesni, kas turės gražesnį guoliuką ir kuri skaniau valgys. Padėkime išsipildyti išgelbėtų šuniukų svajonėms!
Dėl sesučių skambinkite Tautmilei 8 650 71786!
