Ką gi, po netrumpos pauzės, bet visgi kurpiu paskutinį tekstuką apie bronzinę Turkiją. Pauzės priežastis – grįžus Lietuvon sirgimas už Lietuvos rinktinės vyrus komplikavosi į gimtinėje siaučiantį gripą.
Lietuviai pamėgę Turkiją kaip atostogų šalį, todėl niekam ne naujiena, kad ten pakelėse šiukšlių mėtosi gausiai. Prieš 6 metus man teko atostogauti Kemere. Žinoma, viešbučio teritorijoje šiukšlės į akis nekrenta, bet užtenka išeiti už viešbučio ribų…..
Šįkart Turkijoje laiką leidome tikrai ne 5* viešbučio teritorijoje, todėl jau po kelių dienų masiškai pasigedom šiukšliadėžių. Izmire jų apskritai beveik nebuvo, vietomis galima buvo pamatyti stovinčius nedidelius konteinerius. Stambule situacija kiek kitokia: nedidelės šiukšliadežės prisuktos gan aukštai prie apšvietimo stulpų, didesnėse aikštėse galima išvysti viena kitą konteineriuką.
Šiukšliadėžių nebuvimo pasekmė – purvinos gatvės, besimėtantys buteliukai nuo vandens, čipsų pakeliai, saldainių popierėliai ir pan.
Visgi ryte už lango būdavo beveik švaru (vadinasi, naktimis jie tvarkydavosi), o, va, po pietų viešbučio prieigose mus pasitikdavo vis didėjančio šiukšlyno peizažai ir valkataujantys katiniukai. Vietiniai turkai visgi mus tikino, kad jie yra švarūs žmonės, o ypač švarūs savo namuose. Dėl gatvėse besimėtančių gėrybių problemos jie nedaro, nes tai žymiai geriau nei užminuoti konteineriai ar užsiminavę savižudžiai juose. Su tokiais argumentais negali nesutikti! Pirmomis dienomis naiviai bandžiau ieškoti rūšiavimo konteinerių. O kai turkų paklausiau, ar jie rūšiuoja atliekas – švelniai tariant likau nesuprasta. Turkijos didmiesčio gyventojas tokių dalykų nedaro ir tikrai, bent artimiausiu metu, nesiruošia pradėti. Izmyre jau kurį laiką gyvenanti lietuvė verslininkė Aušra man pasakojo, kad ir jai, apsigyvenus šioje šalyje, toks klausimas buvo kilęs ir ji juo domėjosi. Esmė labai paprasta – valstybinės politikos šiuo klausimu ten nėra, todėl nėra prasmės vargti ieškant rūšiavimo konteinerių. Nors vėliau prisipažino mačiusi kažkokį spalvotą konteinerį stiklui, tačiau prigrūsta ten buvo bet ko. Tiesa, Stambulo oro uoste rūšiavimo šiukšlių dėžės vis tik yra. Vadinasi, ne viskas taip blogai. Tuo, kad ne viskas taip blogai, kaip man atrodė iš pirmo žvilgsnio, įsitikinau, kai mieste sutikau žmogelį su ratukais, vežantį didelį maišą, kupiną kartoninių dėžių ir plastikinių buteliukų. Aha, visgi turkai rūšiuoja! Verslininkė Aušra patvirtino, kad atliekų rūšiavimu labiausiai suinteresuoti darbo neturintys, benamiai ir kitaip likimo nuskriausti žmonės. Jie gatvėmis važiuoja su tais dideliais maišais ant ratukų, kuičiasi konteineriuose, renka gatvėse, prie parduotuvių, gyvenamųjų namų įvairias supirkimui tinkamas atliekas, jas priduoda ir tokiu būdu gauna lirų duonai, kebabui ir kefyrui „Airanui“. Beja, Aušra patvirtino, kad savo namuose turkai tikrai labai švarūs ir tvarkingi. Įdomu tai, kad savo sukauptas šiukles jie stato tiesiog už buto durų, patys jų neneša į konteinerius. Pasirodo, tam yra pasamdomas žmogus, kuris laikas nuo laiko praeina per visus laiptinės aukštus ir surenka paliktus maišelius. Daugiau apie atliekų subtilybes Turkijoje Aušra papasakojo į kamerą. Kviečiu pažiūrėti.http://www.youtube.com/watch?v=paiqfJgeavk
