„Norint, jog vaikas sėkmingai mokytųsi užsienio kalbos, visai nebūtina versti jo „kalti“ gramatikos. Paaiškėjo, kad reikia jį mokyti muzikos“. Juokai juokais, bet tiesos yra. Kaip tik dėl šios priežasties Estetinio lavinimo mokykloje, skirtoje 2-7 metų vaikams, tiek daug dėmesio skiriama muzikiniams žaidimams.
Muzikos pamokos vaikams iš tiesų lavina gražią ir taisyklingą kalbą. Tokios išvados priėjo Prancūzijos ir Portugalijos mokslininkai po bendrų tyrinėjimų, kurių rezultatai sudrebino visą mokslo pasaulį.
Muzikinis išsilavinimas turėtų būti ne papildomas, o privalomas, vienu balsu tvirtina kognityviniai psichologai.
Net devynis mėnesius mokslininkai stebėjo, kaip muzikos ir tapybos pamokos įtakoja vaikų vystymąsi. Eksperimente dalyvavo trisdešimt du 8-9 metų vaikai. Niekas iš jų iki tol nesimokė muzikos. Vaikus testavo neurologai, psichologai ir pedagogai. Testo tikslas buvo - nustatyti, kokie yra vaiko sugebėjimai skaitymui, kokia yra jo kalbos motorika, kokie elgesio ypatumai ir smegenų išsivystymas.
Tyrimo autoriams buvo iškelti tokie uždaviniai:
- Ar galima kalbėti apie įgimtus gabumus muzikai, ar tai daugiau lemia išsilavinimas.
- Ar muzikinis išsilavinimas pagerina smegenų darbą, konkrečiai skaitymo ir kalbos struktūros formavimo srityje.
Vaikai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienoje dėstė muziką, kitoje - dailę. Po šešių mėnesių testavimas buvo pakartotas. Rezultatai viršijo visus lūkesčius. Pasirodė, jog net per tokį trumpą laiką jaunieji „muzikantai“ ženkliai aplenkė „dailininkus“. Jie ne tik parodė kur kas geresnius rezultatus skaitydami, bet ir sugebėdavo kalbėti mažiau susikaustę.
Smegenų bioritmų pakitimai neginčijamai įrodė muzikos pamokų įtaką nerviniams procesams. Be to, pakito ir visų „muzikantų“ elgesys, jie tapo gerokai dėmesingesni suaugusiųjų kalboms ir daug mažiau jiems priešgyniavo.
Muzikalumo ir kalbos ryšys mokslininkus domino jau seniai. Po to, kai buvo išrastas emisinis tomografas, buvo atrasta, kad profesionalių muzikantų smegenys pilkosios smegenų masės nervų ląstelių turi daugiau. Galvos smegenų žievės skenavimas parodė, kad daugumos tyrime dalyvavusių vaikų pagerėjusį pažinimą, supratimą ir kalbos artikuliaciją.
Analitikų nuomone, lieka nesuprantamos tik tokių struktūrinių smegenų pakitimų priežastys, juk yra žinoma, kad ši smegenų dalis formuojasi 29-31 embriono vystymosi savaitę. Lyg ir galima būtų kalbėti apie genetiškai užprogramuotą muzikalumą.
Žinoma, genai yra labai svarbu. Žmogaus smegenų žievė susiformuoja jau po gimimo ir duoda svarų pagrindą tvirtinti, jog muzikinis lavinimas ankstyvoje vaikystėje, netgi kūdikystėje, daro ženklią įtaką formuojant smegenų žievės funkcionalias savybes.
Mokslininkams yra visiškai aišku – muzikantų smegenys veikia geriau. Štai, mokslininkams iš Vanderbilto (JAV) universiteto pavyko nustatyti, jog muzikantų abu smegenų pusrutuliai vienu metu būna panaudojami kur kas dažniau nei kitų žmonių, ir jie pas muzikantus paprastai yra vienodai aktyvūs.
Ir iš viso, buvo nustatyta, jog natų mylėtojų IQ yra aukštesnis, o jų smegenys informaciją apdoroja greičiau. Priežastis, pasirodo, gana paprasta: vienodas abiejų pusrutulių vystymasis paaiškinamas tuo, kad muzikiniais instrumentais paprastai grojama abejomis rankomis, todėl ir neuroniniai signalai pasiskirsto tolygiai.
