Tiesą sakant, nauji vaizdo klipai, pristatantys Lietuvą kaip „drąsią“ šalį, suprastėjo. Liko vienas banalus šablonas, kuris net nėra geras, pavyzdžiui, sėdi gėjus (transseksualas?) ir kukliai atsakinėja į užsienio žurnalistų klausimus apie lyčių diskriminaciją.
Prieš porą savaičių į visame pasaulyje populiarią internetinę svetainę youtube.com buvo įdėtas naujas vaizdo klipas anglišku pavadinimu „Conditions homosexuals in Lithuania“. Vaizdo klipas, atkeliavęs iš Olandijos, kelia pagrįstų abejonių.
Interviu dalyvavęs Ruslanas ir kiti garbūs žmonės garsiai virkavo dėl savo karčios praeities. Lietuviams turėtų būti liūdna klausytis ir žiūrėti panašių nuogąstavimų. Manau, kad mūsų šalies seksualinės mažumos nėra akli ir kvaili žmonės, kokiais juos dažnai laiko dauguma ksenofobiškai nusiteikusių lietuvių.
Iš tikrųjų Ruslanas yra ne gėjus, o transseksualas. Jis - iš prigimties vienišius. Jo trumpas prisistatymas neįtikina, kad jaunas simpatiškas vaikinas praeityje iš tikrųjų turėjo daug asmeninių problemų dėl netradicinės seksualinės orientacijos. Keletą kartų atidžiai peržiūrėjus vaizdo klipą apie dabartines seksualinių mažumų teises ir jų nepavydėtiną padėtį Lietuvoje, matyti, kad jame trūksta įžvalgumo, faktų pagrindimo ir diskretiškumo.
Nuo autoriaus
Aš taip pat esu patyręs diskriminaciją dėl savo netradicinės lytinės orientacijos darbovietėse ir asmeniniame gyvenime. Būdamas drąsus žmogus (lietuvis?) dėl jaučiamos diskriminacijos ir savo žmogiškų teisių suvaržymų nepatingėdavau kreiptis į valstybines institucijas, tačiau visi oficialūs skundai, pareiškimai, prašymai apsaugoti mane nuo fizinio, psichologinio smurto, nuo diskriminacijos ir diskomforto būdavo tik eiliniai pasityčiojimai ir spjūvis tiesiai į veidą. Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA), Lietuvos gėjų lyga (LGL), Žmogaus teisių institutas, Lietuvos darbo inspekcija - niekas neatsižvelgdavo į mano dabartinę situaciją. Seimo narė, profesorė Marija Aušrinė Povilionienė, paklausta apie esamą mažumų situaciją, taip pat skėsčiojo rankomis ir purtė galvą. Taigi apie kokią demokratiją galima kalbėti, kai šalyje varžomos žmogaus teisės ir vengiama atsakomybės.
Apskritai, ko verti žodžiai „socialinė atsakomybė“?
