Gegužės 25 d. po darbo nusukome į Pagirių sodus (Vilnius) sumokėti šeimininkui nuompinigius ir pamatėme, kad ant kelio guli juoda „šluota“ – tik taip tą gyvį galima buvo pavadinti. Sustojome... Guli nusilpęs juodas šunelis su nugraužtu pavadžiu ant kaklo... Iš kailio beveik nieko nebuvo likę, vien dredai, nuplikę plotai ir žaizdos. Susiskambinome su gyvūnų nenaikinančiomis prieglaudėlėmis – visos perpildytos, tad nusprendėme bent spėt pas veterinarijos gydytojus. Filaretų klinika labai nuvylė pasakydami: „O ko jūs skambinate mums, yra klinikų kurios dirba ilgiau už mus“, bet „ Toto“ klinika sutiko palaukti.
Klinikoje sužinojome, kad tai rusų spanielis – tiksliau tai, kas iš tos veislės liko. Sveria jis 14,800 kg, temperatūros neturi (reiškia, ir jokio uždegimo), širdelė bei plaučiai dirba gerai, dantys idealiai švarūs ir be apnašų, gydytoja nusprendė, kad jam maždaug 7-8 metai. Kadangi nebuvo ką gydyti, nupirkome kažkokio bjauriai dvokiančio tirpaliuko ir vežėme Rastį (tokiu vardu pakrikštijome rastinuką) kirpti. Užtrukome 1,5 val. Dar apie dvi valandas jį maudėme, tepėme, maudėme, kirpome, vėl maudėme, tepėme ir t.t. Šuo toks pavargęs, kad visą laiką tiesiog stovėjo užsimerkęs ir padėjęs galvą ant vonios krašto.
Tiesa, kai tik jį suradome, prie uodegos (iš abiejų pusių) pastebėjau du didelius šviesius guzus, tačiau apkirpus paaiškėjo, kad tai kaulai taip išlindę nuo perkūdimo. Šuo BAISIAI sulysęs, visas stuburas jo matosi. Galiausiai po visų procedūrų pavalgė ryžių su konservais ir pagaliau griuvo saugiai miegoti (nes neaišku, kiek laiko jis negalėjo nuo alkio, skausmo ir ramios vietos nebuvimo miegoti saugiai). Kadangi mano draugą tą naktį kamavo nemiga, 4.30 val. jis išėjo su Rasčiu valandėlę pasivaikščioti. Matosi, kad šunelis buvo žmogaus „draugas“ – puikiai vaikščioja su pavadėliu, įeina į laiptinę, prašosi į lauką. Manome, kad jis buvo pririštas prie medžio, kur nors miške: taip juo buvo atsikratyta ir jis buvo paliktas siaubingai mirčiai iš bado ir troškulio. Bet Rastis tikėtina tą pavadį nusigraužė pats, nes antkaklio jis neturėjo, tik elementarus pavadėlis, perrištas per kaklą, kurio po nusigraužimo liko kabančio dar keliasdešimt centimetrų. Ant pavadžio galo matosi dantų žymės. Bjauriausia tai, kad jis gulėjo prie sodų, kuriose dirbo žmonės ir niekas, absoliučiai NIEKAS nereagavo į kenčiantį, išduotą, mirti nuo baisios mirties badaujant paliktą gyvį.
Rastis klinikoje tą patį vakarą apžiūrėtas, nuskustas jo kaltūnais susivėlęs kailiukas, ištepta oda tepaliuku jai gydyti. Kokios nelaimingos nuotraukoje rastinuko akys, klausimas jose – už ką? Labai neužilgo tose akyse pasirodys šypsena (ne kartą jau taip buvo, ar ne?), kai šunelis supras, kad yra mylimas, sutvarkytas ir tapo gražus, atsiras pasitikėjimas savimi ir žmogumi. Net baisu galvoti, kas būtų, jei šunelis nebūtų sutikęs savo gyvenimo kelyje mūsų. Jis būtų lindęs po mašina, kad niekas nematytų, koks jis nereikalingas ir baisus.
LABAI PRAŠOME ATSILIEPTI ŽMONES, KURIE GAL ŽINO, KIENO YRA ŠIS ŠUNELIS IR KAS GALĖJO TAIP ŽIAURIAI PASIELGTI SU SAVO AUGINTINIU. AČIŪ LABAI, PASKAMBINKIT TEL. NR. 8 606 50618
Dėl pinigėlių – apžiūra vykdoma LGGD Vilniaus skyriaus lėšomis. Nemanau, kad susidarys didelė suma, bet gal galėtų kas nors paremti šį šunelį ir pervesti apie 100 litų į LGGD Vilniaus skyriaus sąskaitą.
Dėl globos – būtų šaunu, jei atsirastų žmogus, kuris Rasčiui galėtų skirti daugiau dėmesio, galėtų daugiau jį glostyti, su juo kalbėtis ir, svarbiausia, ATMAITINTI, jei reikės, padėsime su maistu ir nuvešime/parvešime į/iš kliniką (-os). O gal kas nors visada svajojo apie spanielį, bet nenori patirti visų nuostolių, susijusių su mažo šuniuko auginimu? Puiki proga! Veterinarė sakė, kad spanieliai labai ilgai gyvena, be to, manau, šunelis tikrai atsidėkos už pagalbą savo meile ir draugyste.
Mano tel.: +370 673 84 789 Justina
Ačiū labai visiems, kurie supras, užjaus, padės.
