Šiemet prie „Barbershop Lietuva“ projekto, skatinančio vyrus įsitraukti į lyčių lygybės diskusiją prisijungęs A.Ramaška interviu pasakoja apie tai, kodėl taip sunku pritraukti vyrus į kultūros sektorių bei koks bičiulės pasakojimas jį šokiravo.
– Algirdai, kokius minusus įžvelgiate tame, kad kultūros sritis ir festivalis, kuriam vadovaujate, yra toks „moteriškas“?
– Taip, kultūros sektoriuje dominuoja moterys ir aš pats visą gyvenimą dirbau moteriškame kolektyve. Bandėme analizuoti savo organizacijos pavyzdį ir paaiškėjo, kad 75 proc. „Kino pavasario“ žiūrovų yra moterys. Tai atsispindi visoje kultūroje – pagrindinė jos vartotoja yra moteris. Kas atrenka filmus į „Kino pavasario“ filmus? – Moterys, nes komanda, kuri važiuoja atrinkti filmų yra moteriška su keliomis išimtimis. Vėliau filmus pristato irgi moterys, nes marketingo kolektyvas taip pat moteriškas. Komunikacijos komandą irgi sudaro moterys. Tai kaip mes galime tikėtis, kad galiausiai filmų ateis žiūrėti vyrai?
Tampa aišku, kad moterys labiau vadovaujasi vertybėmis, o vyrai – pinigais
Žinoma, neskaičiuojant tų, kuriuos atsiveda moterys. Manau, kad čia yra labai daug vietos pamąstymui. Labai įdomu ir tai, kad kai į savo komandą ieškome aukščiausio lygio vadovų bei specialistų – negauname CV iš vyrų. Vyrams neapsimoka dirbti kultūroje, nes mes negalime mokėti tiek, kiek gali komercinės organizacijos. Tuo tarpu moterys labai nori ateiti dirbti ir gauname daugybę jų CV. Jos tai mato kaip prasmingą darbą. Tampa aišku, kad moterys labiau vadovaujasi vertybėmis, o vyrai – pinigais.
Taigi, reikia kažką keisti mūsų visuomenėje. Aš net neabejoju, kad jei ištirtume visą kultūros sektorių, būtų akivaizdu, kad jame dominuoja moterys, žinoma, išskyrus aukščiausio vadovo pozicijas – jose bus vyrai.
– Taip pat ir kalbant apie kino bei teatro režisierius – čia irgi dominuoja vyrai.
– Taip, ir mes labai palaikome mintį, kad tai turėtų keistis. Jungiamės prie įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, kai net į programą filmai atrenkami, kad būtų po lygiai moterų ir vyrų kūrėjų. Apie tai vyksta tikrai labai įdomios kovos ir diskusijos. Pavyzdžiui, Venecijos kino festivalis iš to atvirai tyčiojosi bei juokėsi, ir sakė, kad to būti negali, nes tai yra menas ir menas neskirstomas į lytis, reikia rinktis pagal kokybę. Bet didžioji dalis festivalių visada palaiko tokio tipo iniciatyvas.
Didesnis vyrų įsitraukimas į kultūrą padėtų pasiekti daugelį tikslų.
– Regis, jūs norite, kad auditoriją papildytų vyrai, bet kita vertus norite įtraukti ir daugiau moteriškų temų. Kaip tai suderinsite?
– Manau, kad didesnis vyrų įsitraukimas į kultūrą padėtų pasiekti daugelį tikslų. Tegu nesupyksta ant manęs krepšinio ir futbolo fanai, tačiau sporto varžybos neugdo tam tikrų intelektinių ir vertybinių gebėjimų tiek, kiek gali išugdyti kultūra. Ir jie tai suprasdami, mokydamiesi iš kūrėjų, filmų, istorijų, būtų daug empatiškesni, kultūrinis intelektas būtų aukštenis.
– Esate minėjęs, kad jums kaip verslininkui labai surezonavo McKinsey tyrimas apie įvairovę organizacijose?
– Tas tyrimas buvo atliktas pasauliniu mastu ir tiesiai šviesiai į akis rėžė faktą, kad įmonės, kuriose aukščiausio lygio vadovai yra vienos lyties ir priiminėja sprendimus, yra 20 proc. mažiau pelningos nei tos, kuriose sprendimus priima lygiavertiškai ir vyrai, ir moterys. Versle tai yra kosminiai skaičiai. Ir kuo daugiau tos įvairovės atsiranda sprendimų priėmime, tuo tas pelningumo procentas atitinkamai gali išaugti iki 36 proc. Dėl to mes tikslingai bandome įvairovę atkurti savo organizacijoje, tai įmonės sveikatai bei finansinei gerovei išeitų tik į naudą.
– O ar pats asmeniškai esate susidūręs su lyčių diskriminacijos tema?
– Gyvenu tokioje aplinkoje, kurioje lyg ir to nėra arba aš to nejaučiu, arba nesuvokiu. Bet prieš kelias dienas susitikau bičiulę, kuri yra nuostabi profesionalė ir kultūros lauko lyderė, o ji man pasiguodė, kad iki šiol kiekvieną dieną susiduria su įvairiomis diskriminacijos apraiškomis, ją vis dar laiko kažkokia „mergaite“. Man nuoširdžiai buvo šokas, kad kas nors jai taip galėtų pasakyti. Tai liūdna.
