Visoje šalyje ta proga vyks šventiniai renginiai, tarp jų – gatvės linksmybės Portsmute Anglijos pietinėje pakrantėje, kur 1812 metų vasario 7 dieną gimė žmogus, laikomas vienu geriausių anglų literatūros rašytojų.
Britų sosto įpėdinis princas Charlesas ir aktorius Ralphas Fiennesas bus tarp svečių vainiko padėjimo ant Ch.Dickenso kapo ceremonijoje Vestminsterio abatijoje Londone.
Ch.Dickenso knygos ir šiandien yra anglų literatūros kertiniai akmenys, o šiuo metu kaip tik statomas dar vienas filmas pagal jo garsiąją knygą „Didieji lūkesčiai“ (Great Expectations), kuriame vaidina R.Fiennesas ir Helena Bonham-Carter.
Rašytojo biografė Claire Tomalin sako, kad ir šiandien Ch.Dickensui niekas negali prilygti.
„Jis turėjo nepaprastos energijos ir nepaprastai sunkiai dirbo. Pirmieji trys jo romanai – „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai“ (The Pickwick Papers), „Oliveris Tvistas“ (Oliver Twist) ir „Nikolas Niklbis“ (Nicholas Nickleby) – išėjo dalimis kas mėnesį“, – sakė ji.
„Įpusėjęs “Pomirtinius Pikviko klubo užrašus„ jis pradėjo rašyti “Oliverį Tvistą„, tad kas mėnesį rašydavo po dvi gana skirtingų romanų dalis. Ar galite įsivaizduoti tai darant dabar?“ – pridūrė C.Tomalin.
Ch.Dickenso romanus įkvėpė jo paties patirtis – laiminga vaikystė Kente Pietryčių Anglijoje, kuri baigėsi, kai jo tėvas pateko į skolininkų kalėjimą, ir tuomet prasidėjęs baisus skurdas.
Dar labai jaunas Ch.Dickensas buvo priverstas dirbti batų tepalo fabrike, kur prie tepalo butelių klijavo etiketes. Ta patirtis padėjo jam parašyti vieną garsiausių savo knygų – „Deividą Koperfildą“, kuris pirmą kartą kaip romanas buvo išleistas 1850-aisiais.
Vėliau, nepaisant tik fragmentiškų mokslų, Ch.Dickensas susirado pasiuntinuko darbą teisininko kontoroje. Tada jam buvo 15.
„Nuostabiausias dalykas jo gyvenime yra tai, kad po devynerių metų jis jau buvo įžymus kaip „Pomirtinių Pikviko klubo užrašų“ autorius“, – sakė C.Tomalin.
„Jis tai padarė išmokęs stenografuoti, tapęs teisės reporteriu, parlamento reporteriu ir laikraščio reporteriu. Jis buvo rašytojas genijus. Po Shakespeare'o jis buvo didžiausias charakterių išradėjas“, – pažymėjo ji.
Ch.Dickensas gyveno ir ne tokį reklamuojamą gyvenimą – padėjo tvarkyti ir finansuoti didelius namus Londone „puolusioms moterims“, kuriuose prostitutėms buvo siūloma nauja pradžia ir galimybė atsisakyti senojo gyvenimo.
Tam jis skyrė daug metų, bet vis tiek rado laiko susilaukti 10 vaikų, parašyti daugybę knygų ir straipsnių, perskaityti daugybę paskaitų.
Ne taip kaip daugelis kitų didžiųjų rašytojų ir menininkų, Ch.Dickensas buvo žvaigždė ir gyvas būdamas. Pasak C.Tomalin, taip nutiko dėl to, kad jis davė skaitytojams tai, ko jie troško.
„Jis norėjo parodyti, kad paprasti žmonės yra tokie pat įdomūs kaip ir turtingi, garsūs, didūs žmonės. Jam tai pavyko. Jis buvo tikrai linksmas, priversdavo žmones juoktis“, – pažymėjo ji.
„Jis taip pat norėjo, kad žmonės verktų, ir darė tai su patosu, taip pat – rašydamas įdomius siužetus“, – pridūrė ji.
