J.Liubimovas įkūrė Maskvos Tagankos teatrą ir 50 metų jam vadovavo, pelnydamas pripažinimą visame pasaulyje savo itin vizualiais ir išradingais šou, taip pat – savo įtaka naujai kartai posovietinėje Rusijoje.
„Jurijus Liubimovas mirė būdamas 97 metų amžiaus“, – sakoma Maskvos Botkino ligoninės pareiškime naujienų agentūrai ITAR TASS.
Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą ir pažymėjo, jog „sunku pervertinti Jurijaus Liubimovo vaidmenį plėtojant šiuolaikinį Rusijos teatrą“, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis dirbo su vienais ryškiausių sovietų ir rusų kultūros šviesulių, tarp jų – režisieriumi Vsevolodu Mejerholdu, kuriam buvo įvykdyta mirties bausmė per sovietinius „valymus“, kompozitoriumi Dmitrijumi Šostakovičiumi, rašytoju Borisu Pasternaku, aktoriumi ir dainininku Vladimiru Vysockiu
J.Liubimovas, kuris gimė prieš 1917 metų revoliuciją, 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjo režisuoti avangardinius teatro pastatymus.
Jis dirbo su vienais ryškiausių sovietų ir rusų kultūros šviesulių, tarp jų – režisieriumi Vsevolodu Mejerholdu, kuriam buvo įvykdyta mirties bausmė per sovietinius „valymus“, kompozitoriumi Dmitrijumi Šostakovičiumi, rašytoju Borisu Pasternaku, aktoriumi ir dainininku Vladimiru Vysockiu.
J.Liubimovas įkūrė Maskvos Tagankos dramos ir komedijos teatrą, kuriame režisavo dešimtis pjesių pastatymų ir rusų romanų sceninių versijų, kurie stulbino sovietų publiką ir pelnė pripažinimą visame pasaulyje.
Tagankos teatras buvo pradėtas vertinti kaip tiesos sakymo ir pasipriešinimo sovietinių laikų ortodoksijai švyturiu, bet užsitraukė didelę valdžios nemalonę ir keli jo pastatymai buvo uždrausti.
Tada, 1984 metais, iš J.Liubimovo buvo atimta Sovietų Sąjungos pilietybė, nes jis Londone rodydamas pjesę davė interviu britų laikraščiui „The Times“ ir sukritikavo Sovietų Sąjungos kultūros politiką.
Kelerius metus J.Liubimovas gyveno užsienyje, statydamas teatro spektaklius ir operas Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Kaip žinia, jo pavardė buvo išbraukta iš visų Tagankos teatro programų ir plakatų.
Tačiau prasidėjus „pertvarkai“, J.Liubimovas 1988-aisiais triumfuodamas grįžo į Maskvą, o savo kone mitinį statusą išsaugojo ir žlugus Sovietų Sąjungai. Ir būdamas vyresnis nei 90-ies jis statė naujus spektaklius.
2011 metais jis išėjo iš Tagankos teatro – po bjauraus kivirčo su trupe, kurią apkaltino tuo, kad ji tingi ir domisi tik pinigais.
J.Liubimovas tęsė darbą ir 2013 metais režisavo savo pirmąjį spektaklį Didžiajame teatre – drąsiai sutrumpintą Aleksandro Borodino operos „Kunigaikštis Igoris“ versiją.
