Visame pasaulyje garsaus kompozitoriaus šeimos namas yra stulbinamai kuklus. Kryžkelėje įsikūrusi jo tėvams priklausiusi krautuvėlė vienaaukščiame pastate, kuriame yra vos kelios patalpos, įskaitant nedideles arklides.
Mario Rossinas ir Laura Manfrenatto – pora, atvykusi aplankyti kompozitoriaus gimtinės iš Rovigo miesto netoli Venecijos – sakė norintys dalyvauti minint „mūsų Verdi“, gimusio 1813 metų spalio 10-ąją, 200-ąjį gimtadienį.
„Dėl jo mūsų šalis yra žinoma visame pasaulyje – dėl operų, tokių, kaip „Aida“ ir „Rigoletas“ (Rigoletto)“, – M.Rossinas sakė naujienų agentūrai AFP.
Jo partnerė sakė esanti „labai susijaudinusi“.
„Mūsų trys sūnūs mokosi konservatorijoje, ir žinome, kaip sudėtinga pasirinkti muzikos studijas, kai nesi kilęs iš turtingos šeimos“, – sakė jis.
G.Verdi muzikos studijas įstengė užbaigti tik dėl vieno turtingo Buseto pirklio pagalbos, kai jo talentą pastebėjo jo mokyklos mokytojas – vietos bažnyčios vargonininkas.
Jo turtingojo mecenato Antonio Barezzi namas stovi miestelio centre prie dabartinės Giuseppe Verdi aikštės ir yra atviras visuomenei.
Jaunasis G.Verdi – vadintas Pepinu – savo pirmąjį koncertą surengė tame name, taip pat mokė skambinti pianinu A.Barezzi dukrą Margheritą, savo būsimąją žmoną.
Priešais A.Barezzi namus stovi G.Verdi statula.
Už to namo yra vietos teatras, kuris buvo iš dalies finansuojamas paties kompozitoriaus. Kiek toliau yra vila „Sant'Agata“, kuri jis praleido didelę dalį savo gyvenimo. Ji taip pat yra atvira lankytojams.
Kai jis išgarsėjo, maestro būtų galėjęs pasirinkti gyvenimą Milane, kur įsikūrę operos rūmai „La Scala“, tačiau G.Verdi liko savo gimtajame Emilijos-Romanijos regione.
„Kai praeiname priešais vilą, žiūrime, ar jis jau pabudęs. Kai esame aikštėje, kalbamės su jo statula, – sakė G.P.Laurini. – Kai šnekučiuojamės bare, visada klausiame: „Ką būtų pasakęs Verdi? Ką būtų padaręs?“
„Mums, Buseto gyventojams, jis buvo ne vien muzikos genijus – Verdi visų pirma buvo vienas iš mūsų. Jis gyvas, vis dar gyvas“, – sakė vietos tapytojas Gianas Paolo Laurini, gurkšnodamas aperityvą.
Grupė jaunų vietos gyventojų linktelėjo, pritardami.
„Kai praeiname priešais vilą, žiūrime, ar jis jau pabudęs. Kai esame aikštėje, kalbamės su jo statula, – sakė G.P.Laurini. – Kai šnekučiuojamės bare, visada klausiame: „Ką būtų pasakęs Verdi? Ką būtų padaręs?“
Minint G.Verdi, sukūrusio garsiąsias arijas „La donna e' mobile“ ir „Va Pensiero“, gimimo metines, ketvirtadienį visame pasaulyje bus surengta daug koncertų.
Čikagos simfoninis orkestras atliks G.Verdi „Requiem“, diriguojant apdovanojimų pelniusiam Riccardo Muti, o šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas internetu.
„Verdi yra mūsų muzikinė tapatybės kortelė pasaulyje“, – sako 37 metų dirigentas Jaderas Bignamini iš Parmos karališkojo teatro, kuriame bus rodoma G.Verdi opera „Simonas Bokanegra“.
„Gimiau su šia muzika; užaugau su ja“, – jis sakė AFP, pridūręs, kad jį labiausiai žavi šio kompozitoriaus muzikos „didžiulis gyvybingumas, didelė jėga“.
M.Rossinas sakė, kad G.Verdi įtaigi politinė ir socialinė žinia yra dažnai ignoruojama, nors jis buvo vienas iš judėjimo „Risorgimento“, vedęs į Italijos suvienijimą, lyderių.
„Jo kvietimas sukilti būtų prarastas mūsų dienomis, vadovaujant dabartinei politinei klasei, – teigė jis. – Mūsų dienomis niekas nesirūpina kitais. Tai didelė drama. Mums reikėtų Verdi šiandien.“
