„Susirinkome pagerbti jubiliato, bet, mano manymu, svarbesni nei ši sukaktis yra jo nuopelnai kultūrai ir visuomenei. Labai jaudinuosi – turbūt dėl to, kad asmenybės, kuriai įteiksime šį apdovanojimą, kalibras retai pasitaiko net šiuose namuose“, – prisipažino A.Gelūnas.
Kultūros ministras padėkojo T.Venclovai už jo tekstą „Laimei, Maironis“, kuris leido Kultūros ministerijos darbuotojams iš naujo atrasti šį poetą, minint Maironio metus.
„Šį jūsų tekstą mes siuntinėjome vieni kitiems, nes jį paskaičius atsirado naujas požiūris į Maironį, – tikino A.Gelūnas. – Taip pat norėčiau jums padėkoti už sokratiškos ironijos iškėlimą – jūs esate jos simbolis. Ačiū, kad savosios šviesos esate paskleidęs visame pasaulyje.“
Po ilgų publikos plojimų atsiimdamas apdovanojimą, T.Venclova kuklinosi, kad tai – „be abejonės, nepelnytas“ įvertinimas.
„Dažnai sakoma, kad totalitarinė visuomenė baisi, ji nužudo filosofus, bet net Graikijos visuomenė nužudė Sokratą. Visuomenės ir mąstytojo priešprieša visada lieka, – šyptelėdamas tikino jubiliatas. – O kalbant apie Maironį, mėgstu literatūros ir kultūros istorijoje ieškoti netikėtų sutapimų. Česlovas Milošas buvo pakrikštytas Šventybrasčio bažnyčioje, kurioje po kelerių metų pradėjo klebonauti Maironis. Taigi jis beveik galėjo pakrikštyti Č.Milošą.“
Šventišką atmosferą Baltojoje Kultūros ministerijos salėje grojant Čiurlionio kvartetui, T. Venclovui buvo perskaitytas prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas, kuriame poetas pavadintas „pasaulio kultūros žmogumi“.
Seimo kancleris Jonas Milerius, atsiprašydamas, kad negali jubiliato priimti į šiuo metu renovuojamus Seimo rūmus, perskaitė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimą, dėkojantį už „ilgametę tarnystę ir gimtosios kultūros sklaidą pasaulyje“.
Lenkijos ambasadorius Januszas Skolimovskis perdavė T.Venclovai Lenkijos Kultūros ir paveldo ministro sveikinimą, kuriame pabrėžiamas ypatingas poeto vaidmuo stiprinant Lenkijos ir Lietuvos santykius. „Jūs esate dviejų šalių, dviejų kultūrų jungtis“, – skambėjo sveikinimo žodis.
Neslėpdama nuoširdaus jaudulio, T.Venclovos sukaktimi džiaugėsi literatūrologė Irena Veisaitė, kurios dėka Kultūros ministerija laiku prisiminė šios Lietuvos ir pasaulio asmenybės jubiliejų.
„Visus jus sveikinu su Tomo jubiliejumi, nes šiandien – didelė šventė. Nors aš vyresnė už Tomą, mes abu gimėme nepriklausomoje Lietuvoje ir jis buvo mano gyvenimo mokytojas. Aš laikau Tomą Lietuvos sąžine. Jis padėjo man ir mano studentams daug ką gyvenime suprasti, – tikino literatūrologė ir artima T.Venclovos bičiulė. – Negalime pamiršti jo drąsos tarybiniais metais – kai visi melavome, visi buvome šizofrenikai, neprisimenu nei vieno Tomo sumeluoto žodžio. Jis nekūrė eilėraščių Leninui ar Stalinui, jis niekada nerašė to, kuo netikėjo. Todėl aš juo besąlygiškai tikiu.“
